2019 m. rugsėjo 18 d. pranešimas žiniasklaidai
Rugsėjo 19 d., ketvirtadienį, 9.30 val. Seimo narė Aušrinės Armonaitė organizuoja spaudos konferenciją apie kaulų čiulpų donorystę Lietuvoje. Spaudos konferencijoje dalyvauja: Aušrinė Armonaitė, Sveikatos reikalų komiteto narė, Ieva Drėgvienė, asociacijos „Kraujas“ pirmininkė, Sigitas Pašakinskas, kaulų čiulpų donoras, Raminta Vilkevičienė, pacientė, Valdas Pečeliūnas, VUL Santaros klinikų gydytojas hematologas.
Seimo narės A. Armonaitės teigimu, Lietuva susiduria su dviem pagrindiniais iššūkiais – vis dar palyginti negausiu negiminingų kaulų čiulpų donorų registru ir sveikatos sistemos finansavimu.
„Lietuvos kaulų čiulpų donorų registre yra kiek daugiau nei 12 tūkst. donorų, tai yra gerokai per mažai norint laiku surasti tinkantį donorą sergantiems pacientams. Tai gerokai mažiau nei Skandinavijos ar Vakarų Europos valstybėse, į kurias lygiuojamės. Be to, mažai kas žino, kad į negiminingų kaulų čiulpų donorų registrą galima įsirašyti tik iki 35-erių metų. Taigi tai yra pirmiausiai ir jaunosios kartos žmonių pilietiškumo, ir bendruomeniškumo klausimas“, – sako A. Armonaitė.
„Be to, medicinai ir mokslui sparčiai žengiant į priekį, turime savo sveikatos sistemos finansavimą paruošti taip, kad užtikrintume efektyviausių ir inovatyviausių vaistų kompensavimą sergantiems pacientams. Turime galvoti ne tik apie dabartį ar artimiausią ateitį, bet ir gera dešimtimi metų į priekį“, – pabrėžia A. Armonaitė.
Rugsėjo mėnuo yra piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie 1500 žmonių. Susirgusiems kraujo vėžiu ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija), daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų transplantacija.
Po spaudos konferencijos, 10–12.30 val. vyks akcija, kurios metu kviesime asmenis (nuo 18 iki 35 metų imtinai) registruotis į Lietuvos kaulų čiulpų donorų registrą ir tapti donorais. Norint tapti donoru, nebereikia duoti savo kraujo – siekiant palengvinti ir pagreitinti donorų registracijos procesą, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, jau kurį laiką potencialūs donorai registruojami naudojant paprastą metodą, kai specialiu nedideliu pagaliuku (pakrapštuku), kurio gale yra švelnus šepetėlis, paimama asmens vidinės žando gleivinės ląstelių. Ant šepetėlio lieka žando gleivinės ląstelių, iš kurių padaromas to paties žmogaus leukocitinių antigenų (toliau – ŽLA) tyrimas, kaip ir iš kraujo mėginio. ŽLA tyrimas yra pagrindinis parametras, kuriuo remiantis pacientams parenkami donorai. Maloniai kviečiame dalyvauti!
Registracija į akciją – ČIA.
Kontaktinis asmuo:
Aušrinė Armonaitė,
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė
Mob. 8 621 12 548
El. p. ausrine.armonaite@lrs.lt