2019 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai
Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija susitikime su susisiekimo ministru Jaroslavu Narkevičiumi akcentavo problemų ir iššūkių gausą susisiekimo sektoriuje bei uždavė konkrečius klausimus dėl kelių, ir ypač žvyrkelių, asfaltavimo projektų strigimo, valstybės valdomų Lietuvos pašto ir Lietuvos geležinkelių bendrovių prastėjančios darbo kokybės regionuose. Taip pat parlamentarus domino Klaipėdos uosto plėtros ir tinkamų kompensacijų uostamiesčiui klausimai.
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai akcentavo, kad Susisiekimo ministerija gerokai vėluoja su žvyrkelių asfaltavimo projektais, o tai kelia abejonių, ar tikrai bus įmanoma įvykdyti užsibrėžtus tikslus. Konkrečiai parlamentaras Jonas Varkalys atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Susisiekimo ministerijos įvestų apribojimų savivaldybės prie Kelių priežiūros plėtros programos vykdymo gali prisidėti tik 7,5 proc. ir dėl to regioninės plėtros projektai lieka neįvykdyti arba neužbaigiami metų metais. Ministras J. Narkevičius pripažino, kad tokia problema egzistuoja, bet galimi sprendimo būdai esą dar tik nagrinėjami.
Frakcijos seniūnės pavaduotojas Ričardas Juška ministrui priminė, kad šiemet šalies žvyrkelių asfaltavimui yra numatyta skirti 128 mln. eurų. Planuota išasfaltuoti apie 445 km. Tačiau, pasak parlamentaro, panašu, kad toks rezultatas nebus pasiektas. Kaip pavyzdys buvo pateiktas valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 3512 Raseiniai–Paupys–Eržvilkas, kurio kapitalinis remontas turėjo būti užbaigtas dar 2017 m., tačiau iki šiol darbai nėra pabaigti. Susisiekimo ministras teigė, jog visos biudžete asfaltavimui numatytos lėšos bus panaudotos, tačiau pripažino, kad išlieka rimtas iššūkis dėl to, ar tai bus padaryta efektyviai; taip pat aiškino, jog galimi vėlavimai įgyvendinant žvyrkelių atnaujinimo programą.
Susisiekimo ministras J. Narkevičius negalėjo nieko atsakyti Klaipėdoje išrinktam parlamentarui Gintarui Vaičekauskui, kuris teiravosi, ar Vyriausybė galėtų finansiškai reikšmingiau prisidėti prie kelio į centrinį uosto terminalą, vadinamojo 9B transporto koridoriaus, užbaigimo. Šį projektą už beveik 53 mln. eurų, iš kurių 19 mln. skyrė Europos Sąjunga (ES), įgyvendino valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir UAB Centrinis Klaipėdos terminalas. Privačios investicijos į šį projektą siekė per 20 mln. eurų.
Nesulaukė susisiekimo ministro palaikymo ir Seimo nario Eugenijaus Gentvilo pastebėjimas apie tinkamas kompensacijas Klaipėdos miestui, įgyvendinant uosto plėtrą. Jaroslavas Narkevičius teigė, kad artimiausiu metu bus parengtas ketinimų protokolas ir patvirtintas planas apie valstybės įsipareigojimų uostamiesčiui įgyvendinimą, tačiau taip pat pažymėjo, kad tarp 17-os Klaipėdos m. savivaldybės pateiktų kompensacinių reikalavimų jis mato „perteklinių punktų“, ypač susijusių su galima teritorijų plėtra.
Susisiekimo ministras J. Narkevičius neturėjo ką atsakyti ir žadėjo pasidomėti problema, kuomet Seimo narys Jonas Varkalys pasiteiravo, kodėl AB Lietuvos geležinkeliai kelis metus ignoruoja regionų verslininkų ir provincijoje išrinktų parlamentarų paklausimus dėl geležinkelio ruožų atstatymo. Konkrečiai – dėl privažiuojamojo geležinkelio kelio Nr. 17 atstatymo ir keturių iešminių pervažų įrengimu pramoniniame Plungės rajone. Pasak parlamentaro, toks nusitęsęs šio klausimo sprendimas stabdo ne tik darbo vietų kūrimą, investicijų pritraukimą Plungėje; tokių pavyzdžių esą galima rasti visose Lietuvoje.
Seimo narys taip pat atkreipė susisiekimo ministro dėmesį į tai, kad regionuose Lietuvos pašto skyrių reorganizacija ir uždarymas vyksta chaotiškai, ignoruojant ir gyventojų, ir paštininkų interesus. Pasak J. Varkalio, Plungės rajone naikinant stacionarias pašto paslaugos ir įvedant vadinamas mobiliąsias paslaugas, pašto darbuotojai yra verčiami darbui naudoti savo automobilius. Pastarieji tampa darbo kabinetu ir pašto sandėliu, kuriame sukraunami seifai, siuntiniai, korespondencija. O atėjus rudens darganoms, žiemos šalčiams paštininkai ir paslaugų gavėjai savo operacijas bus priversti atlikti tiesiog gatvėje. Susisiekimo ministras pripažino, kad įvykus minėtai reorganizacijai yra problemų dėl kokybiškų paslaugų suteikimo. Žadėjo analizuoti pertvarką.
Apibendrindama diskusiją opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, jog „klausimų gausa ir atsakymų stygius rodo, kad problemų susisiekimo sektoriuje – apstu. Norim ir sieksim, kad šią sritį kuruojantis ministras turėtų aiškų ir konkretų planą, kaip jas spręsti. Todėl nepaisant besibaigiančios Vyriausybės kadencijos tikrai neleisim likusio laiko tiesiog prabūti ministru“.