Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba žydų gelbėtojų apdovanojimo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi ceremonijoje

Gerbiamieji,

susirinkome pagerbti žmones, kurių drąsa, gailestingumas, gebėjimas išsaugoti didžiąsias vertybes skaudžių XX amžiaus įvykių akivaizdoje visiems mums tapo kilnumo pavyzdžiu. Sunkių išbandymų akivaizdoje jie nenusuko žvilgsnio į šalį. Paprasti žmonės tapo nepaprasti.

Žmogus visada yra laisvas rinktis tarp gėrio ir blogio. Pasirinkimas visada yra sunkus. Vieni renkasi asmeninę naudą, kiti – saugumą, net jeigu tai reiškia pražūtį bendrapiliečiui; treti viskuo, net šeimos narių gyvybe, rizikuoja dėl nepažįstamo žmogaus.

Tarpukariu klestėjusi gausi Lietuvos žydų bendruomenė buvo sunaikinta Holokauste ne vien dėl to, kad atėję svetimieji įsuko naikinimo mašiną. Ne, ji kentėjo taip pat ir dėl bendrapiliečių pasirinkimų. Turime tai pripažinti ir su tuo susitaikyti.

Tačiau lietuviai bene aktyviausiai iš Rytų Europos tautų įsitraukė į žydų gelbėjimą, taip atskleisdami tikrąsias mūsų visuomenės vertybes. Vienus įkvėpė Kristaus žodžiai „nėra didesnės meilės nei gyvybę už draugus atiduoti“, kiti sėmėsi įkvėpimo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus siekiančios tolerancijos tradicijos, įamžintos Vilniaus šventyklų bokštuose.

Šiomis dienomis žydų gelbėtojų pavyzdys mums yra kaip niekad reikalingas. Neapykanta vėl kelia savo bjaurią galvą, maitinama ciniškų mėginimų diskusijose laimėti politinių dividendų. Mūsų bendrapiliečius mėginama įbauginti – negalime to ignoruoti.

Žinoma, praeities mes nepakeisime. Tačiau galime padaryti viską, kad senos klaidos daugiau nebūtų kartojamos. Dabar jau mūsų bendra pareiga yra duoti atkirtį pikto linkinčioms jėgoms.

Lietuvos žydų bendruomenė šiandien yra aktyvi ir gyvybinga. Ji giliai įleido šaknis mūsų visuomenėje ir nusipelnė visų mūsų didžiausios pagarbos.

Šiandien, įteikdamas apdovanojimus žydų gelbėtojams, noriu palinkėti: tegul nelieka jokių abejonių, kad Lietuvos žydai yra vieni iš mūsų – ir visada tokie bus. Tegul ano meto didvyrių tvirtybė, ryžtas dalintis likimu ir duonos rieke su persekiojama žydų tauta įkvepia mus kurti tokią Lietuvą, kurioje būtų gera ir saugu visiems ją mylintiems žmonėms.

Valstybės vardu dėkoju didvyriams, kurie šiandien yra su mumis. Nors daugelis žmonių, kuriuos pagerbiame, jau paliko šį pasaulį, jų darbai lieka šviesti tiek mums, tiek ir ateities kartoms.

Parašykite komentarą