„Smulkusis verslas Lietuvoje vis dar nesuvokia, kas yra socialinė atsakomybė ir viską daro pagal savo asmeninį, ubagišką ir siaurą, supratimą“, – įsitikinęs žurnalistas ir rašytojas Andrius Užkalnis. Tačiau, pasak jo, situaciją pakeisti gali tiek aiškesnis ir griežtesnis įstatyminis reguliavimas, tiek vartotojai, kurie vis dažniau besirinkdami bendruomenei duoklę atiduodančius socialiai atsakingus prekės ženklus ir gamintojus siųstų aiškų signalą, kad nori žinoti, kur keliauja jų sumokėti pinigai.
Daro, kaip supranta
Kiekvienoje šalies įmonėje, anot A. Užkalnio, socialinė atsakomybė ilgainiui turėtų tapti norma, tačiau didžiausias pokyčių stabdis – suvokimo, kas apskritai yra socialinė atsakomybė, trūkumas.
„Matau bėdą, kad smulkieji verslininkai retai kada į ką nors lygiuojasi ir dėl nieko nesigėdija – nei šiukšlindami, nei teršdami aplinką, nei vokeliuose mokėdami atlyginimus ar kitaip skriausdami savo darbuotojus. Nors yra ir puikių smulkiojo verslo pavyzdžių, bet dar labai daug ir atsilikimo bei bukumo. Rodyti pozityvų pavyzdį, kelti standartus turėtų rinkos lyderiai“, – sako pašnekovas.
Anot jo, būtinas didesnis vartotojų ir verslo atstovų švietimas, taip pat reiktų susimąstyti ir apie įstatyminės bazės atnaujinimą, kuris į problemą atkreiptų didžiosios visuomenės dalies dėmesį.
„Pavyzdžiui, šiuo metu skiriamos juokingo dydžio baudos, kai žmogus, gatvėje daužęs šuniuką, gauna vos 25 Eur. baudą. Jeigu ši bauda siektų 2 500 Eur., tuomet žmogus susimąstytų ir mažiau taip elgtųsi. Štai įstatymai ir milžiniškos baudos ypač pagerino nelegalaus brakonieriavimo situaciją šalyje“, – sako žurnalistas ir rašytojas.
Visus, kurie nori paskatinti verslą įgyvendinti socialinės atsakomybės projektus ir nėra abejingi pokyčiams tiek savo įmonėje, tiek regione, tiek visoje šalyje ar pasaulyje kampanija „Ne tik sau“ kviečia dalytis socialinės atsakomybės idėjomis. Geriausios idėjos pasieks socialiai atsakingas įmones, o jų įgyvendinimas prisidės prie mūsų visų gerovės.
Siūlo nesikuklinti ir netylėti
Tie, kurie yra socialiai atsakingi apie tai privalo skelbti garsiai, ir neklausyti skeptikų, įsitikinęs A. Užkalnis.
„Bet koks socialiai atsakingas elgesys turėtų būti komunikuojamas nepaisant to, kad skeptikai priima tai kaip reklamą, nes neva „gerus darbus reikia daryti tyliai”. Nesvarbu, kokios pirminės paskatos: mada, žinomumas ar kilnūs norai. Kuo daugiau įmonių pradės keisti savo elgesį, tuo geresnis bus bendras socialinės atsakomybės kontekstas šalyje“, – teigia žurnalistas ir rašytojas, „Užkalnio“ žurnalo leidėjas.
Kaip pasirinkti nišą ir erdvę, kurioje tokią veiklą vykdyti taip pat dažnai kylantis klausimas.
„Svarbiausia, kad verslas užsiimtų veikla, kuria tiki pats ir su kuria turi santykį, įgyvendintų tas idėjas, kurios iš tiesų reikalingos. Pavyzdžiui, „Užkalnio“ žurnalas remia šunų ir kačių prieglaudas, nes mums tai yra suprantama ir žinoma veikla. Pats pažįstu tuos žmones ir manau, kad tai – mūsų socialinės atsakomybės dalis“, – teigia žurnalistas ir rašytojas, „Užkalnio“ žurnalo leidėjas.