Seimo LSDP frakcijos pranešimas: „VRM institucijos negeba tinkamai koordinuoti ekstremalių situacijų valdymo“

2019 m. spalio 21 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija prašo vidaus reikalų ministrės atsakymų dėl problemų, kurias apnuogino vis dar bandomas suvaldyti gaisras, įsiplieskęs Alytuje veikiančioje padangų perdirbimo gamykloje.

Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas, Seimo opozicijos lyderis Julius Sabatauskas pastebi, kad ši nelaimė išryškino sistemines Vidaus reikalų ministerijos ir jai pavaldžių institucijų problemas.

„Gaisro gesinimas ir susidariusios pavojingos situacijos likvidavimas Alytuje atskleidė, kodėl visuomenė taip stipriai pasitiki ugniagesiais gelbėtojais. Nepaisant trūkstamos įrangos ir aprūpinimo, šie žmonės dirba sunkiomis ir kenksmingomis sąlygomis, rizikuodami savo sveikata ir gyvybe. Todėl kyla dar daugiau klausimų dėl sisteminių problemų Vidaus reikalų ministerijos (VRM) koordinuojamose srityse. Šiandien esame situacijoje, kai tie patys gelbėtojai skundžiasi neaprūpinimu, mažais atlyginimais ir ruošiasi streikuoti. Taip pat šioje situacijoje didelį nerimą kelia aukščiausių pareigūnų (Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnybą) nepasiruošimas veikti ekstremaliomis situacijomis, jų nenoras ar nesugebėjimas prisiimti atsakomybės. Todėl šiandien teikiame svarbius klausimus VRM ministrei Ritai Tamašunienei, į kuriuos lauksime kaip galima konstruktyvesnio ir greitesnio atsakymo. Mūsų tarnybos nusipelnė adekvataus finansavimo ir ryžtingų bei patyrusių vadovų“, – teigia opozicijos lyderis J. Sabatauskas.

Socialdemokratai VRM ministrei R. Tamašunienei pateikė klausimus dėl galimo netinkamo lėšų įsisavinimo, skirto ugniagesių aprūpinimui, pasenusios įrangos naudojimo avarijos likvidavimo metu, nepakankamo gyventojų aprūpinimo respiratoriais ir ekstremalių situacijų komisijų darbo. 

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Vidaus reikalų ministerijai pateikti klausimai:

1. Kokios lėšos buvo skirtos ugniagesių aprūpinimui įranga per paskutinius 3 metus? Ar tiesa, kad 2017, 2018 m. iš ugniagesiams skirtų Vyriausybės investicijų programos pinigų (5 milijonai eurų kasmet) po 4 milijonus eurų buvo grąžinta atgal į valstybės biudžetą? Jei taip, kodėl?

2. Ar tikrai Alytuje naudotos kopėčios gaisro gesinimui buvo 50 metų senumo ir pritaikytos žmonių gelbėjimui, tačiau ne gaisro gesinimui?

3. Kiek autokeltuvų turi Alytus?

4. Kas konkrečiai koordinavo skirtingų priešgaisrinių padalinių veiklą Alytuje? Kokie šių pareigūnų įgaliojimai?

5. Kokia rolė koordinuojant ir padedant vietoje esantiems ugniagesiams užėmė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybė?

6. Kodėl nebuvo pasitelktas civilinės apsaugos rezervas aprūpinant gyventojus civilinės saugos priemonėmis?

7. Kodėl Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) buvo sušaukta tik 5 gaisro dieną?

8. Pagal Civilinės saugos įstatymo 6 straipsnį vienas iš civilinės saugos ir gelbėjimo principų yra viešumas. Kas reiškia, kad VESK posėdžiai turėtų būti atviri visuomenei ir žiniasklaidai. Kodėl nebuvo paisoma šio principo per VESK posėdį Alytuje?

Parašykite komentarą