Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba Diplomato dienos proga

Jūsų Ekscelencija Prezidente Valdai Adamkau,

Gerbiamas Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi,

Gerbiamas užsienio reikalų ministre Linai Linkevičiau,

Gerbiami diplomatai,

Mieli šventės dalyviai,

sveikinu Jus šiandien susirinkusius paminėti 101-ųjų Lietuvos diplomatinės tarnybos įkūrimo metinių. Ši garbinga sukaktis primena mums sudėtingą moderniosios Lietuvos valstybės istoriją, leidžia deramai įvertinti dabarties pasiekimus ir sudaro prielaidas su viltimi žvelgti į ateitį.

Net ir sunkiausiomis XX amžiaus akimirkomis Lietuvos diplomatai buvo tvirtas mūsų valstybingumo ramstis. Niekada, net ir sovietinės okupacijos metais, jie nenutraukė darbo, taip palaikė gyvąją valstybės atmintį ir užtikrino jos tęstinumą. Visada jie buvo mums profesionalumo, atsidavimo savo tarnybai ir gilios pareigos Tėvynei pavyzdys.

Šiandien aš galiu tvirtai pasakyti, kad didžiuojuosi ir pasitikiu mūsų diplomatine tarnyba, žengiančia Jurgio Šaulio, Petro Klimo ir Stasio Lozoraičio pėdomis. Tokį pasitikėjimą Jūs užsitarnavote sunkiu ilgamečiu darbu, atstovaudami Lietuvos interesams tarptautinėje arenoje ir įgyvendindami šalies užsienio politiką. Tokį pasitikėjimą Jūs užsitarnavote savo ryžtu, ištverme ir gebėjimu mąstyti nestandartiškai.

Visos šios savybės šiandien būtinos, siekiant laiku reaguoti į mūsų šaliai tenkančius politinius, ekonominius ir socialinius iššūkius.

Gerbiamieji,

šiandien kreipiuosi į Jus, jausdamas atsakomybę už Lietuvos užsienio politiką. Jaučiu pareigą atvirai kalbėti apie sudėtingą aplinką, kurioje Jums tenka dirbti.

Šiomis dienomis Lietuvos diplomatinei tarnybai tenka nemažai išbandymų. Esame priversti stebėti, kaip be skrupulų laužoma tarptautine teise grįsta pasaulinė tvarka, įtampą kelia niekam nenaudingi prekybos ginčai, vienašaliai valstybių veiksmai toliau mažina daugiašalių institucijų ir tarptautinių organizacijų gebėjimą spręsti problemas.

Visa tai didina rizikas, kurias mūsų šalies saugumui kelia besitęsiantys kariniai ir hibridiniai konfliktai Rytų kaimynystėje, Sirijoje ir kituose pasaulio regionuose. Niekur nedingo tarptautinio terorizmo grėsmė. Daugelyje šalių tęsiasi žmogaus teisių pažeidimai, klesti skurdas ir korupcija. Padėtį dar labiau apsunkina neprognozuojamos klimato kaitos pasekmės.

Jau dabar aišku, kad kartu su besikeičiančiu pasauliu turime keistis ir mes patys. Lietuvos diplomatijai tenka prisitaikyti prie daugelio naujų kintamųjų, veikiančių tarptautinės politikos realybę.

Esu tikras, kad šiame kontekste viena svarbiausių diplomatinės veiklos krypčių turi būti svarbiausių sąjungų – Europos Sąjungos ir NATO – stiprinimas ir aktyvus veikimas jų gretose.

Mes turime ne tik kruopščiai megzti ryšius, pradėdami nuo artimiausių valstybių – Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vokietijos, Šiaurės šalių – bet ir juos sumaniai panaudoti, siekdami didžiausios naudos savo valstybei ir jos žmonėms. Gebėjimas formuoti efektyvias koalicijas svarbiausiais klausimais ateityje bus nepakeičiamas, siekiant apginti gyvybinius Lietuvos interesus.

Kartu noriu pabrėžti, kad stiprus ir nesutraukomas transatlantinis ryšys yra esminė Lietuvos saugumo sąlyga. Negalime leisti, kad jis silpnėtų. Europos Sąjungos valstybės narės turi glaudžiau bendradarbiauti saugumo ir gynybos srityje, tačiau tai negali vesti prie konkurencijos su NATO. Visos Europos saugumui reikalingas Jungtinių Valstijų įsitraukimas, kaip ir Jungtinėms Valstijoms būtini sąjungininkai Europoje.

Vienybė ir solidarumas – galingiausio gynybinio Aljanso pagrindas – gali būti palaikomi tik sunkiu kasdieniu visų NATO narių, taigi ir Lietuvos, darbu. Dabar, kai teisingo naštos pasidalijimo klausimas yra tapęs vienu didžiausių transatlantinių santykių skaudulių, mes turime tvirtai atstovauti pozicijai, kad nėra nemokamo kolektyvinio saugumo, kad investicijos į gynybą ir pajėgumus yra būtinybė, kad Europos šalys turi būti pasirengusios atremti galimas karines grėsmes. Savo pavyzdžiu turime parodyti, kad gynybos finansavimą laikome egzistencine būtinybe, – tą ir darysime.

Žinoma, rūpindamiesi savo šalies saugumu, negalime pamiršti ir savo interesų Europos Sąjungoje. Valstybės institucijų kasdienybe turi tapti pastangos efektyviai veikti Bendrijoje ir sėkmingai derinti europinę ir nacionalinę darbotvarkes. Užsienio reikalų ministerijai čia tenka ypatingas koordinatorės vaidmuo.

Negalime palikti vietos kartais pasigirstančioms abejonėms, ar Lietuva vis dar turi aiškią ES politikos kryptį. Turime kuo greičiau atsikratyti valstybės tarnyboje juntamo nuovargio, susitelkti ir tikslingai veikti. Negalime iššvaistyti galingo impulso, kuris padėjo mums stebėtinai greitai tapti Europos Sąjungos nare.

Ilgalaikiai mūsų interesai yra aiškūs. Mes turime palaikyti svarbias Europos Sąjungos iniciatyvas transporto, energetikos, vidaus rinkos stiprinimo srityse, taip mažindami atsilikimą nuo Bendrijos branduolio šalių. Mes turime ypatingą dėmesį skirti inovacijoms ir tvariam augimui, ieškodami progų, kaip naujus iššūkius, ypač susijusius su klimato kaita, paversti naujomis galimybėmis. Mes turime ne tik pristatyti Lietuvą pasauliui kaip modernią, inovatyvią, tvarią ir žalią valstybę, bet ir pasirūpinti, kad ji būtų tokia.

Lietuvos prisiimti įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas iki šiol buvo atsieti nuo viešosios diskusijos. Tačiau pasaulis keičiasi tiesiog mūsų akyse, ir mes nebegalime likti nuošalyje. Štai kodėl ketinu į plačią viešą diskusiją klimato kaitos klausimais įtraukti suinteresuotas Lietuvos ūkio grupes, nevyriausybines organizacijas, politines partijas. Sieksiu tokio nacionalinio susitarimo dėl klimato, kuriame būtų konkreti vizija ir uždaviniai, leisiantys ne tik prisidėti prie pasaulinės kovos su klimato kaita, bet ir gauti ekonominės naudos, kurią pajustų visi Lietuvos žmonės.

Mūsų iniciatyva dėl tvaraus šildymo, pateikta Jungtinių Tautų Klimato kaitos konferencijoje Niujorke, buvo pirmas žingsnis, siekiant ligšiolinius šalies pasiekimus pristatyti tarptautinei auditorijai. Prašysiu aktyvaus Lietuvos diplomatų įsitraukimo, plėtojant šią mūsų šalies užsienio politikos kryptį.

Pasinaudodamas proga, taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuvos ekonominę diplomatiją laikau prioritetine užsienio politikos sritimi. Ilgalaikė šalies sėkmė priklausys nuo to, kaip plačiai atversime naujas rinkas šalies verslui ir kiek pagalbos suteiksime Lietuvos įmonėms, bandančioms įsitvirtinti užsienio šalyse.

Džiugu, kad jau dabar esame matomi visame pasaulyje. Nepaisant tarptautinės prekybos įtampos ir lėtėjančio ekonomikos augimo tendencijų, Lietuvos prekių eksportas ir tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje toliau auga. Matome pastaruoju metu į mūsų šalį atėjusius finansinių technologijų ir automobilių pramonės milžinus. Visa tai rodo, kad Lietuvoje vaisių duoda atliktos reformos, skirtos palengvinti reguliacinei naštai, kaip ir inovacijų skatinimas bei sparti skaitmenizacija.

Lietuvos sėkmė atsispindi nuolat kylančiuose pasauliniuose reitinguose. Priminsiu Jums, kad mūsų šalis, Pasaulio bando vertinimu, ką tik pasiekė rekordinę 11 vietą pagal patrauklumą verslui. Lietuva tampa užsienio įmonėms vartais į visą Europos Sąjungos rinką ir rodo pavyzdį daugeliui kitų šalių fintech, telekomunikacijų, gyvybės mokslų srityse. Lietuvos diplomatijos pareiga – išryškinti mūsų stipriąsias vietas ir kuo plačiau paskleisti žinią apie mūsų gebėjimus.

Prie geresnių sąlygų prekybai ir verslo plėtrai artimiausiu metu prisidės Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimai su Azijos, Australijos, Pietų Amerikos, Afrikos šalimis. Neišnaudotų galimybių matau ir vystomojo bendradarbiavimo politikoje, kuri turi ne vien perduoti mūsų gerąją patirtį ir stiprinti kontaktus tolimose šalyse, bet ir kurti prielaidas mūsų verslo plėtrai.

Gerbiamieji,

mes taip pat neturėtume pamiršti, kad Lietuvos diplomatija gali pasitarnauti nacionaliniams interesams, prisidėdama prie stabilios, demokratinėmis vertybėmis grįstos erdvės Europos Sąjungos kaimynystėje kūrimo.

Pasisakau už aktyvią Rytų partnerystę, orientuotą į tai, kad asocijuotos valstybės sparčiau vykdytų reformas ir greičiau integruotųsi į Europos Sąjungos vidaus rinką. Lietuvos diplomatijos užduotis – plačiau paskleisti žinią, kad didesnis stabilumas Rytų kaimynystėje yra ne tik mūsų, bet ir visos Bendrijos reikalas.

Pastaruoju metu daug diskusijų sukėlė dvišalių santykių su Baltarusija klausimas. Noriu pabrėžti, kad aš pasisakau už atsivėrimą dialogui tik su sąlyga, kad šis jis vyks neperžengiant raudonų linijų. Lietuva visuomet nedviprasmiškai rėmė žmogaus teises ir tai darys ateityje. Lietuva taip pat nesitaikstys su kaimynų veiksmais, kuriais keliama grėsmė nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Puikiai žinome, kad viena didžiausių mūsų saugumo problemų yra Astravo atominė elektrinė. Turime sutelkti visas pastangas šalies viduje ir tarptautinėje bendruomenėje bei apsaugoti Lietuvos gyventojus. Tai turi būti ne tik diplomatinės tarnybos uždavinys, bet ir visų Lietuvos politikų, institucijų ir organizacijų pareiga.

Principinė mūsų pozicija – nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvos rinkoje vietos nėra ir nebus. Todėl ėmiausi iniciatyvos griežtinti elektros importo kontrolę, taip pat darysiu viską, kad būtų greičiau užbaigtas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas. Ir toliau kelsime visas branduolinės saugos ir aplinkosaugos problemas į viešumą, reikalaudami tarptautinės atsakomybės. Istorija rodo, kad atkaklumas yra galinga jėga, – o mes jo turime pakankamai.

Žinoma, mūsų pasipriešinimas Astravo atominei elektrinei susijęs ir su kitu konkrečiu siekiu – išsaugoti Baltarusijos suvereniteto likučius. Mes matome ir suprantame, kad Rusija, įgyvendindama geopolitinį Astravo projektą, dar labiau ekonomiškai supančiojo Baltarusiją ir faktiškai paėmė ją įkaite.

Norėdami geriau įvertinti sudėtingą situaciją ir rasti svertų, kaip Baltarusiją paveikti sau naudinga linkme, turime daugiau kalbėtis su kaimynais. Ligšiolinė izoliacinė politika Minsko atžvilgiu nedavė lauktų rezultatų.

Sunku rasti daug paguodžiančių žodžių, kalbant apie mūsų didžiausią kaimynę. Visos Europos Sąjungos santykiai su Rusija išlieka gilioje krizėje, kurią dar labiau didina agresyvūs Maskvos veiksmai. Nors Europos Sąjungai iki šiol pavyko išlaikyti vienybę sankcijų klausimu, daugėja nerimą keliančių ženklų, tokių kaip Rusijos delegacijos besąlygiškas grįžimas į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir kartojami kvietimai Rusiją įtraukti į naująją Europos saugumo architektūrą.

Lietuvos požiūriu, Rusija iki šiol nepadarė nieko, dėl ko reikėtų peržiūrėti politiką jos atžvilgiu, ar, tuo labiau, atsisakyti sankcijų. Akivaizdu, kad negalime normalizuoti santykių savo vertybių ir saugumo sąskaita. Akivaizdu, kad nesikeičia agresyvi Rusijos retorika ir elgsena. Akivaizdu, kad niekur nedingo Krymo aneksijos ir besitęsiančios agresijos prieš kaimynines šalis faktai. Šiandien mes neturime jokio pagrindo kalbėti apie strateginę partnerystę su šalimi, kuria negalime pasitikėti.

Deramą atsargumą turėsime išlaikyti ir santykiuose su kylančia galybe – Kinija. Siekiamybė yra vertybėmis ir kruopščia analize pagrįstas balansas tarp galimų grėsmių suvokimo ir noro išnaudoti patrauklias verslo galimybes. Turime skatinti Kinijos verslo įmonių plyno lauko investicijas į gamybą, siekti prekybos abipusiškumo ir įsitraukimo į tarptautines transporto ir logistikos grandines. Tačiau kartu būtina atidžiai tikrinti investicijas, ateinančias į strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčius sektorius.

Kad ir kas nutiktų, Lietuva negali prarasti strateginių, o ypač gynybos ir saugumo architektūrai svarbių, objektų kontrolės. Taip pat negalime ignoruoti atvejų, kai pažeidžiami Lietuvos įstatymai ir kyla grėsmė Konstitucijoje įtvirtintoms piliečių teisėms ir laisvėms. Galiausiai neturime leistis įspraudžiami į kampą, kai bet koks klausimų apie žmogaus teisių pažeidimus Kinijoje kėlimas taptų neįmanomas galimo ekonominio šantažo akivaizdoje.

Gerbiamieji,

Lietuvos sėkmė ir jos žmonių gerovė ateinančiais metais didele dalimi priklausys nuo Jūsų pastangų ir Jūsų pasiektų rezultatų.

Šiandien galiu drąsiai pasakyti, kad Jūs, sudėtingomis ir ne visada palankiomis sąlygomis dirbantys Lietuvos diplomatai, nusipelnote didžiausios pagarbos kaip profesionalumo, atsidavimo savo tarnybai ir gilios pareigos Tėvynei pavyzdys.

Norėčiau ir toliau matyti aktyvią bei iniciatyvią ministeriją, kuri sėkmingai buria bendraminčius, koordinuoja ir įgyvendina užsienio politiką. Norėčiau ir toliau matyti diplomatinę tarnybą, kuri aukštai vertinama dėl savo vertybinio nuoseklumo ir atkaklumo, ginant strateginius šalies interesus. Norėčiau ir toliau matyti, kad mūsų šalies atstovai palaiko glaudų ryšį su užsienyje gyvenančiais ir dirbančiais lietuviais, buria juos ir įtraukia į Lietuvos gyvenimą.

Linkiu Jums visiems ir toliau nepristigti jėgų, entuziazmo ir įkvėpimo įgyvendinant Lietuvos užsienio politiką.

Dėkoju Jums!

Parašykite komentarą