Š.m. lapkričio 13 d. AB Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė LR Kultūros komiteto kvietimu dalyvavo komiteto posėdyje, kuriame buvo kalbama apie Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centrinių pašto pastatų būklę bei jų pardavimą.
Sungailienė komitete pabrėžė, kad apie šiuos centrinius paštus ir jų likimą yra kalbama jau keletą metų. Prieš kiek daugiau nei pusantrų metų, pradėjusi vadovauti Lietuvos paštui, ji tikina šiuos pastatus radusi pustuščius bei apverktinos būklės.
„Tai, ką radau atėjusi vadovauti bendrovei, tiesa sakant, mane šokiravo: prastos darbuotojų sąlygos, nuostolinga veikla ir lėšų stygius, kuris lėmė tai, kad į aptarnavimo tinklo atnaujinimą nebuvo investuota nuo tarybinių laikų“, – sako A. Sungailienė.
Ji prisimena, kad iš karto pradėta ieškoti sprendimų dėl šių pastatų likimo, buvo vertintos visos galimybės – ir juos išlaikyti, ir parduoti. Tačiau prieita išvados, kad Lietuvos paštas nėra finansiškai pajėgus išlaikyti šiuos pastatus ir bendrovės veiklai šie pastatai nėra būtini.
Juos visus dar 2018 pavasarį buvo siūloma įsigyti Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybėms – su pastarosios savivaldybės vadovybe dėl šio pastato įveiklinimo pirmasis pokalbis įvyko dar 2019 m. balandžio 4 d. Jau tada Lietuvos pašto atstovai sulaukė atsakymo, kad Klaipėda neturi noro šio pastato įsigyti, tokių pačių atsakymų buvo gauta ir iš Vilniaus bei Kauno savivaldybių. Vėliau dar kartą Lietuvos paštas siuntė oficialius paklausimus, ar nori savivaldybės įsigyti šiuos pastatus – tokio noro nebuvo išreikšta. Taip pat tokio noro neparodė nei Turto bankas, nei LR Kultūros ministerija.
Kauno centrinio pašto pastato atveju, 2019 m. vasario 3 d. LR ministro pirmininko pavedimu Nr. S-455 buvo suformuotos užduotys: 1) Kultūros ministerijai – pateikti pasiūlymus dėl Kauno centrinio pašto pastato įrašymo į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą; 2) Turto bankui – dėl galimybių perkelti į Kauno centrinio pašto pastatą atitinkamas valstybės institucijas; 3) Finansų ministerijai ir Turto bankui – dėl Kauno centrinio pašto pastato perėmimo valdyti centralizuotai (atitinkamai kompensuojant AB Lietuvos paštui negautas nurodyto nekilnojamojo turto pardavimo pajamas).
Tam, kad valstybė galėtų Kauno centrinį pašto pastatą perimti valstybės žinion ir atlyginti Lietuvos paštui rinkos verte, bendrovės iniciatyva Kauno centrinis pašto pastatas buvo paskelbtas kultūros paminklu. Tačiau 2019 m. rugsėjį bendrovė buvo informuota, kad nei Turto bankas, nei LR Kultūros ministerija nerado, kaip įveiklinti šio pastato, tad 2019 rugsėjo 5 d. buvo gautas iš LR Vyriausybės kanclerio Ministro Pirmininko pavedimas Nr. S-3052, kad neprieštaraujama Kauno centrinio pašto pastato pardavimui.
„Lietuvos pašto pagrindiniai prioritetai – ženkliai pagerinti įmonės darbuotojų darbo sąlygas bei įgyvendinti būtinus strateginius modernizacijos projektus, būtinus užtikrinti įmonės konkurencingumą bei leisiančius padidinti klientų aptarnavimo kokybę ir įmonės efektyvumo rodiklius. Mes visus metus bandėme ieškoti sprendimų dėl šių pastatų, nes neturime jokių finansinių galimybių juos renovuoti ir išlaikyti. Deja, kai iškyla klausimas, kas šiuos pastatus finansuos, esame palikti vieni“, – sako A. Sungailienė.
Lietuvos paštas yra pasirengęs minimuose pastatuose vykdyti kultūrinę pašto funkciją: tai gali būti ir pašto muziejus, ir filatelijos parduotuvėlė, ir atvirukų ar laiškų išsiuntimas.
Ji priduria, kad, kol yra reiškiamas „susirūpinimas“, diskusijos, kurios trunka metų metus, šių pastatų būklė tik blogėja. Lietuvos pašto pagrindinė veikla – kokybiškos, šiuolaikiškos, prieinamos pašto paslaugos Lietuvos gyventojams – būtent į pašto aptarnavimo tinklą, darbuotojų darbo sąlygų gerinimą turi būti nukreipta visa bendrovės energija.