Šiandien Teisės ir teisėtvarkos komitete bus svarstomos pataisos Civilinio proceso kodeksui ir Antstolių įstatymui, kuriomis būtų atimama galimybė kreditoriams laisvai pasirinkti antstolius – jie būtų priskiriami automatiškai, pagal skolininko gyvenamąją teritoriją.
Dar Dalios Grybauskaitės kadencijos pabaigoje pateiktomis pirminėmis pataisomis buvo siekiama apsaugoti skolininkus – sumažinti išieškojimo išlaidas, antstolių atlygį. Vyriausybė šių metų vasarį pateikė papildomus siūlymus, kuriais vykdomieji dokumentai antstoliams būtų skirstomi proporcingai pagal teritoriją.
Manoma, kad tokiu siūlymu bandoma išgelbėti antstolius, kuriems iškilo bankroto grėsmė po LR Teisingumo ministro rugpjūčio mėnesį įsigaliojusio įsakymo, kuriuo buvo itin sumažintos antstolio vykdymo išlaidos.
Verslas į siūlymus žiūri skeptiškai
Finansinių paslaugų asociacijos FINCO vadovo Šarūno Frolenko teigimu, toks siūlymas orientuotas ne į gyventojų gerovę, kaip to buvo siekiama pirminėmis D. Grybauskaitės pataisomis, o į neefektyviai dirbančių antstolių gerovę. „Jei šie pasiūlymai, kaip teigia jo iniciatoriai, tikrai būtų pateikti tam, kad gyventojams būtų patogiau, tai tas pats principas galiotų ir nepiniginėms byloms. Dabar toks automatinis skirstymas galios tik toms byloms, kurios ekonomiškai naudingos antstoliams, o, pavyzdžiui, tokie atvejai kaip matymosi su vaiku tvarkos užtikrinimas, vaiko perdavimas, iškeldinimas, turto konfiskavimas, įvairūs įpareigojimai ir kitos nepiniginės bylos liks neskirstomos jokiu automatiniu būdu“ – sakė Š. Frolenko.
Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius Marius Šlepetis teigia, kad jei Vyriausybės siūlymo principas būtų taikomas kitose srityse, Vyriausybė liktų nesuprasta. „Kaip reaguotumėm, jeigu analogiška sistema būtų taikoma, pavyzdžiui, advokatams? Juk irgi galima būtų daryti prielaidą, kad civilinis procesas – visiems vienodas, o advokato asmuo neturi įtakos, todėl sistema galėtų automatiškai parinkti advokatą? Turbūt visiems būtų aišku, kad būtų eliminuojamas advokatų kontorų darbo efektyvumas, visa sistema taptų nekonkurencinga bei neefektyvi, be to, liktume nesuprasti ir visame pasaulyje“ – palygino Lietuvos kreditų valdymo įmonių asociacijos direktorius.
Advokatų profesinės bendrijos „DD LAW“ partneris advokatas Ignas Dargužas abejoja ar valstybės diskrecija kontroliuoti antstolių profesinę veiklą turėtų būti įgyvendinama taip, kad šioje srityje iš viso būtų panaikinta konkurencijos galimybė. „Kadangi antstolio atlyginimo dydis yra griežtai reglamentuojamas, antstoliai šiuo metu konkuruoja darbo kokybe ir efektyvumu. Nusprendus vykdomąsias byla skirstyti automatiškai, atėmus iš išieškotojų teisę pasirinkti antstolį, bus panaikinta reali konkurencija ir grįžtama prie teismo antstolių laikų“ – sakė I. Dargužas.
„Vilnaus vandenų“ Teisės skyriaus vadovas Gintaras Makšimas teigė, kad siūloma tvarka itin apsunkintų galimybes išieškoti skolas. „Mūsų įmonė aptarnauja virš 255 tūkstančių klientų Vilniaus miesto, Vilniaus rajono, Švenčionių ir Šalčininkų rajonų savivaldybėse. Šiuo metu dirbame su keturiais antstoliais Vilniuje ir po vieną – Šalčininkuose ir Švenčionyse. Įsigaliojus naujai tvarkai, reiktų dirbti su visais Vilniuje veikiančiais antstoliais, o tai labai apsunkintų darbą. Be to, mums reikia specifinio informacijos apie vykdymo eigą ir išieškotas skolas pateikimo, o įsigaliojus naujai tvarkai negalėtume to užsitikrinti“ – sakė G. Makšimas.
Išieškotoju dirbantis Nerijus Laktionkinas kritikavo siūlymą, teigdamas, kad jei toks siūlymas įsigaliotų, būtų itin apsunkintas ir skolų išieškotojų darbas. „Labai svarbus žmogiškasis faktorius: jei notarą galiu rinktis pagal tai, ar man su juo patogu dirbti, ar man patinka jo darbo etika, tai to paties su antstoliu kažkodėl negaliu daryti. Be to, ten, kur nėra konkurencijos, atsiranda ir erdvė korupcijai – kas gali paneigti, jog norėdamas, kad mano vykdomieji dokumentai „judėtų greičiau“, nebūsiu paprašytas papildomai susimokėti?“ – klausė N. Laktionkinas.