Lietuvos Prezidentūros ir Valstybės kontrolės atstovai ketvirtadienį susitikime su institucijomis, atsakingomis už priešgaisrinės saugos sistemą ir aplinkosaugą, analizavo šių sistemų veiksmingumo trūkumus bei sutarė dėl galimų jų tobulinimo krypčių.
Susitikime buvo aptarti gaisrų kilimo rizikai įtaką darantys veiksniai, tokie kaip netinkamas atliekų tvarkymas ir nepakankama gaisrų prevencija, diskutuota apie krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemų problemas ir galimus veiksmingumo didinimo būdus.
Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvoje nėra įvertintos visos galimų ekstremaliųjų situacijų rizikos, jų valdymo planuose trūksta institucijų veikimo schemų, nenumatyti visi reikiami ištekliai ir jų šaltiniai, nėra techniškai tinkamai parengtų ekstremaliųjų situacijų valdymo štabų. Pastebimas paviršutiniškas požiūris į organizuojamus šių situacijų valdymo mokymus ir pratybas, todėl ekstremaliųjų situacijų komisijų ir operacijų centrų vadovams ir nariams trūksta tinkamo profesinio pasirengimo valdyti krizines situacijas.
„Savivaldybėms dažnai trūksta teorinių ir praktinių žinių, ką daryti, susidarius ekstremaliajai situacijai, todėl nacionaliniu mastu turėtų veikti mechanizmas, kuris užtikrintų reikiamą pagalbą“, – susitikimo metu sakė Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas, Nacionalinio saugumo grupės vadovas Jonas Vytautas Žukas.
Diskusijos metu sutarta inicijuoti reguliarius aukštą pasirengimo lygį garantuojančius ekstremaliųjų situacijų ir krizių valdymo mokymus ir pratybas. Pirmuosius planuojama organizuoti dar šiais metais. Esant poreikiui tokių situacijų ir krizių valdymui gali būti panaudojama ir kariuomenės infrastruktūra. Atkreiptas dėmesys, kad reikėtų didinti atsakingų asmenų, institucijų ir visuomenės supratimą apie civilinės saugos svarbą.
Valstybės kontrolė šiuo metu vykdo auditą „Priešgaisrinių pajėgų veikla mažinant gaisrų skaičių ir jų padarytus nuostolius“: vertinama, ar Lietuvoje pasirinktas priešgaisrinės saugos užtikrinimo ir organizavimo modelis sudaro sąlygas efektyviam jų vykdymui.
„Dabartinių gaisrų prevencinių priemonių nepakanka gaisrų skaičiaus augimui suvaldyti. Lietuvoje kylančių gaisrų skaičius didėja: 2018 m. kilo 26 proc. daugiau gaisrų negu 2017 m. Pagal gaisruose žuvusių asmenų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, beveik penkis kartus viršijame ES šalių vidurkį. Pajėgos ne visada tinkamai pasirengusios gesinti gaisrus, todėl didėja jų padaryti nuostoliai“, – pastebi valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Živilė Simonaitytė.
Susitikime dalyvavo atstovai iš Prezidentūros, Valstybės kontrolės, Vyriausybės kanceliarijos, Vidaus reikalų ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir šio departamento Gaisrinių tyrimų centro, Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros, Aplinkos apsaugos departamento ir Lietuvos savivaldybių asociacijos. Dalyviai sutarė dėl tolimesnių veiksmų ir jų koordinavimo siekiant užtikrinti veiksmingai veikiančią priešgaisrinės saugos sistemą.