Seimo LSDD frakcijos narės R. Šalaševičiūtės pranešimas: „Rezoliucijoje – aiškios kryptys, kurios padės specialiųjų poreikių vaikų ugdymo srityje“

2019 m. lapkričio 14 d. pranešimas žiniasklaidai

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos narės Rimantės Šalaševičiūtės iniciatyva šių metų rugsėjo 27 d. buvo surengta konferencija, skirta aptarti Specialiųjų poreikių (negalią) turinčių vaikų ugdymo problemas ir perspektyvas. Tąkart visos suinteresuotos institucijos ir nevyriausybinės specialiųjų poreikių turinčių vaikų organizacijos išsakė savo požiūrį ir pateikė pasiūlymus, kaip gerinti ugdymo procesą, kaip padėti vaikams ir jų tėveliams. Sudaryta darbo grupė nubrėžė kryptis, kuriomis turėtų vadovautis institucijos ir parengė rezoliuciją.

 „Rezoliucija nubrėžiamos kryptys, kaip sklandžiau integruoti specialiųjų poreikių turinčius vaikus į bendrojo lavinimo mokyklas, kaip išspręsti klausos negalią turinčių vaikų ir vaikų su Dauno sindromu problemas, mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimą, regos sutrikimų, pedagoginių psichologinių tarnybų klausimus ir problemas, teikiant pagalbą šiems vaikams. Tikiuosi, kad šis dokumentas mums visiems taps kelrodžiu siekiant pokyčių specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymo srityje“, – sako „socialdarbietė“ R. Šalaševičiūtė.

Dokumente teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seimas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų parengti ir priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis būtų atsisakyta įstatymo nuostatų, diskriminuojančių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų (negalių, sutrikimų ir kt.). Siūloma, kad lėšos, šiuo metu skirstomos per savivaldybes ir naudojamos švietimo pagalbos, socialinėms ir sveikatos priežiūros paslaugoms teikti, būtų koordinuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Valstybės pareiga užtikrinti, kad tie pinigai tikslingai būtų panaudoti specialiųjų poreikių turinčių vaikų ugdymui palengvinti, kokybei užtikrinti. Reikėtų parengti vietos savivaldos įstatymo pataisas numatant tokių paslaugų koordinavimą kaip valstybinę funkciją.

„Kiekviena institucija turėtų atlikti jai skirtas užduotis, palengvinsiančias neįgalių vaikų ugdymo procesą. Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Algirdui Monkevičiui rekomenduota, siekiant sudaryti kuo palankesnes mokymosi sąlygas, parengti ne pedagogo padėjėjo, kaip yra šiuo metu, bet mokinio padėjėjo pareigybę reglamentuojančius teisės aktus. Gerinti švietimo pagalbos specialistų, mokinio padėjėjo kompetencijas, skatinti nuolatinį jų mokymąsi. Derėtų ir aukštosioms mokykloms  peržiūrėti pedagoginių studijų programas, sudarant sąlygas įgyti net tik specialiojo pedagogo kvalifikaciją, bet ir autizmo spektro bei elgesio sutrikimų, tiflopedagogo, surdopedagogo specializacijas. Gerinsime ir mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, profesinį orientavimą“, – sako R. Šalaševičiūtė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui rezoliucijoje rekomenduota svarstyti galimybę reglamentuoti asmeninio asistento paslaugų teikimą bendrojo ugdymo įstaigas lankantiems vaikams su negalia. Baziniame Socialinių paslaugų šeimai pakete numatyti pagalbos priemonių ir paslaugų teikimą prioritetine tvarka šeimoms, auginančioms vaikus su negalia. Finansuojant nevyriausybines organizacijas prioritetą derėtų skirti projektams, kuriuose numatomi mokymai vaikus su įvairia negalia auginantiems tėvams.

„Tikimės, kad savivaldybių asociacija ir savivaldybės imsis steigti trūkstamas švietimo pagalbos specialistų pareigybes ir juos išlaikys atsižvelgiant į nustatytus normatyvus. Labai svarbu, kad būtų atsižvelgta į vienai pagalbos specialisto (socialinio pedagogo, psichologo, specialiojo pedagogo, tiflopedagogo, surdopedagogo, logopedo) pareigybei leistiną maksimalų mokinių skaičių. Jei prireiks, turi būti steigiama daugiau etatų neformaliojo vaikų švietimo mokyklose“, – sako R. Šalaševičiūtė. „Skiriamos europinės lėšos turi pasiekti vaikus su negalia ugdančias įstaigas, kad šiais pinigais būtų gerinamas paslaugų teikimas, aplinka ugdymui, reikalingos priemonės“, – pabrėžia parlamentarė.

Jau dabar savivaldybės, mokyklos, bibliotekos, muziejai, teatrai, koncertinės įstaigos, kultūros centrai ir neformaliojo švietimo paslaugų teikėjai raginami teikti paraiškas ir dalyvauti konkurse dėl finansavimo iš struktūrinių fondų. Per pusketvirto milijono eurų bus skiriama projektui 09.2.2-ESFA-K-730, pagal kurį finansuojamos veiklos mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, įtraukties į švietimo sistemą didinimui ir iniciatyvoms vaikų gabumams ugdyti.

Parašykite komentarą