Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos įžanginis žodis apskritojo stalo diskusijoje „Elektros tinklų sinchronizacijos nauda ir iššūkiai“

Gerbiamieji,

džiaugiuosi Jus matydamas šiandieninėje diskusijoje. Tikiuosi, kad ji padės mums visiems geriau suprasti ir įvertinti vieno ambicingiausių nepriklausomos Lietuvos valstybės projektų – elektros tinklų sinchronizacijos su Europa – keliamus iššūkius bei naujas galimybes, kurias jis žada šalies verslui, pramonei ir visiems gyventojams.

Norėčiau, kad šiandieninės diskusijos ašimi taptų suvokimas, kad elektros tinklų sinchronizacija yra svarbiausias žingsnis, likęs mums iki energetinės nepriklausomybės. Tik dabar, einant į pabaigą trečiajam nepriklausomybės dešimtmečiui, pagaliau užsimojome sutraukyti fizines grandines, kurių kitą galą laiko Rusija.

Mes neturime kada dairytis atgal. Negalime atidėlioti būtinų finansinių ir techninių sprendimų šalies viduje. Turime kibti į bendrą, kryptingą darbą su mūsų artimiausiais partneriais regione, ką neseniai pabrėžiau ir savo kalboje Lietuvos diplomatams.

Žinoma, mes jau nemažai nuveikėme, kad elektros tinklų sinchronizacija taptų realybe. Pastaraisiais metais aukščiausiu politiniu lygmeniu sutarta su Latvija, Estija, Lenkija ir Europos Komisija dėl projekto scenarijaus ir įgyvendinimo. Pasirašyta sutartis su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija dėl būsimo prisijungimo. Užtikrinta ES finansinė parama pirmajam sinchronizacijos etapui. Galiausiai, priimtas Sinchronizacijos įstatymas ir jo įgyvendinimo veiksmų planas.

Gerai, kad pasistūmėjome į priekį, tačiau mūsų tebelaukia daug svarbių darbų. Vaizdžiai tariant, mes vis dar esame toje vėjų perpučiamoje saloje ir dairomės į horizontą, kur audrą kelia Baltarusijoje statoma Astravo atominė elektrinė. Puikiai žinome, kad tai yra viena didžiausių mūsų saugumo problemų. Todėl mes turime sutelkti visas pastangas šalies viduje ir tarptautinėje bendruomenėje bei apsaugoti Lietuvos gyventojus. Tai yra visų Lietuvos politikų, institucijų ir organizacijų pareiga.

Principinė mūsų pozicija lieka nepakitusi – nesaugioje Astravo atominėje elektrinėje pagamintai elektros energijai Lietuvoje rinkoje vietos nėra ir nebus. Todėl ėmiausi iniciatyvos griežtinti elektros importo kontrolę. Todėl darysiu viską, kad būtų kuo greičiau užbaigtas Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektas. Todėl ir toliau kelsiu branduolinės saugos ir aplinkosaugos problemas į viešumą, reikalaudamas tarptautinės atsakomybės.

Matau labai aiškią užduotį ir Vyriausybei – išaiškinti mūsų poziciją tarptautinei bendruomenei, pirmiausia Europos Komisijai bei regioniniams partneriams. Istorija rodo, kad atkaklumas yra galinga jėga, – o mes jo turime pakankamai.

Gerbiamieji,

sinchronizacijos projektas yra mūsų nacionalinio saugumo klausimas, ir kaip tokį mes jį turime įgyvendinti. Esminis elementas čia bus „Harmony Link“ – papildomas povandeninis elektros kabelis tarp Lenkijos ir Lietuvos. Su šio kabelio tiesimu susiję pirkimai turi būti pradėti jau kitais metais.

Vienas iš būdų paspartinti darbus – priimti teisės aktus, kurie leistų sutrumpinti įvairių procedūrinių, teisinių, biurokratinių sprendimų priėmimą, kai įgyvendinami strateginiai, nacionalinės reikšmės projektai.

Be to, prisimenant gerąjį SGD terminalo projekto įgyvendinimo pavyzdį, sinchronizacijos klausimų sprendimą reikia perkelti į Ministro Pirmininko vadovaujamos vyriausybinės komisijos lygmenį. Kassavaitiniai susitikimai bei Vyriausybės vadovo asmeninis dėmesys saugotų nuo biurokratinių trikdžių ir užtikrintų savalaikį projekto įgyvendinimą.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad sinchronizacija – tai ne vien naujos jungtys, bet ir vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra. Štai kodėl mūsų tikslas yra iki 2030-ųjų mažiausiai 70 procentų reikalingos elektros energijos pasigaminti Lietuvoje.

Mes tikrai turime tokio potencialo, tačiau trūksta idėjų, kaip jį paversti tikrove. Rimtas iššūkis bus rasti būdų, kaip efektyviau išnaudoti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės bei Lietuvos elektrinės generatorių galimybes. Gerai, kad čia turime ir valstybinių įmonių atstovų, kurie privalo galvoti ir apie valstybės nacionalinių interesų užtikrinimą energetikoje.

Kviečiu įmones, jau gaminančias elektros energiją ar dar tik ketinančias tai daryti, aktyviai dalyvauti sinchronizacijos projekte, ir ypač – vystant vietinius pajėgumus.

Gerbiamieji,

iššūkiai, kuriuos aš Jums šiandien priminiau, neturėtų mūsų gąsdinti ar slopinti mūsų ryžto eiti pirmyn. Lietuvos žmonės iki šiol įveikė nemažai įspūdingų kliūčių. Dar daugiau kliūčių, tikiu, mes visi įveiksime ateityje.

Elektros tinklų sinchronizacija yra svarbus žingsnis, kurį turime atlikti, kad sutraukytume paskutines priklausomybės grandines. Pasistenkime, kad energetinė laisvė taptų tikrove! Linkiu Jums visiems prasmingos, įkvepiančios ir produktyvios diskusijos.

Parašykite komentarą