Antradienį vykusioje Trišalėje taryboje pristatyta Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus konkurencingumo ekonominė analizė: baiminamasi, kad mokestiniai perversmai daugybę mažų transporto įmonių pasmerks bankrotui, o situacija kelių transporto sektoriuje taps nevaldoma.
Trišalės tarybos nariams buvo pateikta Lietuvos krovinių vežimo automobiliais sektoriaus konkurencingumo ekonominę analizė, kurią pristatė jos autorė, Baltijos tyrimų ir plėtros instituto (Baltic Institute for Research and Development) vadovė doc. dr. Eglė Stonkutė. Analizė buvo parengta įvertinus pasaulio pramonės gamybos augimo tendencijas, Europos vartotojų ir geografinį pranašumą, geografinius atstumus ir kitus svarbius aspektus.
Atsižvelgiant į analizę, transporto sektoriaus padėtis gerokai pablogės, mažos įmonės, kuriose dirba 1-9 darbuotojai, yra pasmerktos žlugti. Po mokestinio perversmo darbo neteks beveik 35 tūkst. transporto įmonių darbuotojų. Analizėje taip pat pabrėžiama, kad galima tikėtis darbuotojų emigravimo į kitas šalis bei darbuotojų perėjimo į vis dar dirbančias įmones. Remiantis Statistikos departamento 2017 metų duomenimis, iki 9 automobilių šiandien eksploatuoja 85 proc. Lietuvos įmonių.
Analizėje teigiama, kad mažėjantis darbuotojų skaičius turės įtakos ir asociacijos ekonominiam stabilumui. Išmokos bedarbiams gali siekti 110, 6 mln. eurų, o negautos „Sodros“ pajamos – 102 mln. eurų. Tuo metu būsimas metinis BVP praradimas būtų lygus 1,6 proc.
Analizės rezultatai parodo, kad Lietuva iš eksportuojančios šalies gali tapti importuojančia šalimi, o tai neigiamai paveiktų šalies einamąjį balansą, kurio teigiamą rezultatą generuoja transporto paslaugų eksportas.
Vyriausybė jau yra nutarusi nuo 2020 sausio 1 d. transporto sektoriuje MMA koeficientą padidinti nuo 1,3 iki 1,65. Taip pat svarstoma MMA padidinti nuo 555 iki 607 eurų.