Seimui ir Vyriausybei ignoruojant Europos Sąjungos (ES) veikimo sutarties reikalavimus konsultuotis su Europos centriniu banku (ECB) dėl visų įstatymų projektų, taikomų finansų institucijoms ir darančių esminę įtaką finansų institucijų ir rinkų stabilumui, Lietuvos bankų asociacija (LBA) informavo ECB, kad šalies valdžios institucijos pažeidė tarptautines sutartis ir prašo ECB įsikišti į teisėkūros procesą Lietuvoje.
„Dėl mums nežinomų priežasčių išsami naujojo įstatymo poveikio finansų institucijų ir rinkos stabilumui analizė nebuvo atlikta, o finansų rinkos dalyviai nebuvo pakviesti į konsultacijas dėl planuojamo reguliavimo. Rinkos dalyviai buvo dar labiau nustebinti sužinoję, kai nei Parlamentas, nei Vyriausybė, nei kuri nors kita nacionalinė institucija neketina prašyti ECB nuomonės dėl mokesčio projektoׅ“, – akcentuojama 17-a šalies finansų ir kredito įstaigų vienijančios organizacijos laiške.
Anot LBA, šitaip pažeidžiama ES veikimo sutartis. Mat joje nustatytas reikalavimas šalims narėms dėl visų įstatymų projektų, kurie taikomi ECB kompetencijos sritims, gauti ir ECB išvadą. ECB atsakomybė yra užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos tinkamai prižiūrėtų finansų rinkas bei institucijas, bei rūpintis visos Europos bankų sistemos saugumu ir patikimumu.
Naują finansų rinkos dalyvių apmokestinimą inicijavusi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos–krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) mokesčio įstatymo projektą pateikė kartu su 2020 metų valstybės biudžeto projektu.
LBA įspėjo, kad Seime svarstomas bankų turto mokestis reikšmingai pabrangins ir būsto paskolas, turės įtakos daugybės šeimų gyvenimui. Dėl išaugusios palūkanų naštos būstas su paskola pirkėjui atsieitų keliolika tūkstančių eurų brangiau nei dabar.
Pavyzdžiui, už vidutinę 60 tūkst. eurų paskolą būstui įsigyti, suteiktą 30 metų laikotarpiui, per metus gali tekti susimokėti nuo 154 eurų iki 434 eurų daugiau. Tad tokia paskola iš viso pabrangtų nuo 5 iki 13 tūkst. eurų.
Apie pareigą ir prievolę dėl bankų mokesčio kreiptis į ECB įstatymo rengėjams priminė ir Lietuvos banko vadovas.
Prieš trejus metus kaimyninėje Lenkijoje su dideliu entuziazmu įvestas bankų mokestis jau atsiliepė visų šalies gyventojų gerovei. Lietuvoje viešėjęs lenkų ekonomistas, Lenkijos bankų asociacijos ekonominio reguliavimo skyriaus vadovas dr. Mariusz Zygierewicz konstatavo, kad Lenkijoje išaugo paskolų palūkanos, tampa vis sunkiau gauti paskolas. Finansų paslaugų rinkos koncentracija išaugo, susilpnėjo maži ir vidutinio dydžio bankai, išryškėjo tendencija, kad užsienio kapitalas traukiasi iš Lenkijos bankų sektoriaus.