Prieš dvidešimt metų Panevėžio kolegijos filialas, norėdamas atiduoti deramą pagarbą R. Lymanui, ėmė rengti tarptautinius vargonų muzikos festivalius, kuriuose jau dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Vokietijos, Čekijos, Belgijos bei kitų šalių atlikėjai – studentai ir profesionalai. Šio festivalio atsiradimas Rokiškyje – nėra atsitiktinumas. Jo iniciatorė – buvusi Panevėžio kolegijos Rokiškio filialo direktorė Stanislava Juškienė. Krašto muziejuje tuomet koncertavo žinomas vargonininkas Gediminas Kviklys: besiklausant jo, kolegijos vadovei ir kilo mintis Rokiškyje rengti vargonų muzikos festivalius. G. Kviklys rokiškėnės idėją palaikė, festivalio koncertai vykdavo tuometinėje Rokiškio aukštesniosios pedagogikos mokyklos salėje. Tiesa, klausytis vargonų čia galėjo nedidelė visuomenės dalis, o skleisti šią muziką norėjosi plačiau, perkelti į dvarą, bažnyčias, tad vėliau koncertai ir persikėlė į šias erdves.
Pirmąjį ir antrąjį festivalius tuometinė Rokiškio aukštesnioji pedagogikos mokykla rengė savo lėšomis. Vėliau projektai būdavo finansuojami didesniais pinigais, be to, festivalį ėmė globoti ir remti Čekijos ambasada. Festivalyje yra dalyvavę žinomi Čekijos vargonininkai Tomas Imbramajeris, Deividas Postraneckis, Leošas Koukalas, Tatjana Chrobokova, garsūs Lietuvos vargonininkai Gediminas Kviklys, Bernardas Vasiliauskas, Renata Marcinkutė–Lesieur, solistai Virgilijus Noreika, Eduardas Kaniava, Regina Maciūtė, Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansamblis „Musica humana“.
Jubiliejinio XX festivalio akordai
Trečius metus festivalį sėkmingai organizuoja Rokiškio kultūros centras. 2019 metais nuo rugpjūčio 15 iki spalio 6 dienos vykusio festivalio metu muzikos gurmanų laukė net trylika įspūdingų koncertų. Visi jie skambėjo Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje. Festivalyje kasmet išgirstame išskirtinius balsus, chorus, įvairius instrumentus dermėje su bažnyčios vargonais, tačiau šie metai buvo ypatingai reikšmingi ir vertingi savo programa bei atlikėjais.
Pirmą kartą festivalyje – Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergey Krylov) su jau pažįstamais, eksperimentų ir netikėtumų ieškotojais muzikoje solistais Gunta Gelgote (sopranas) ir Giedriu Gelgotu (fleita). Programą vedė muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Festivalyje nuskambėjo premjerinis, Lietuvoje pirmąjį kartą atliktas kūrinys „Natiurmortas su Jūra“. Išgirsti savo kūrinio atvyko kompozitorė, pedagogė Dalia Kairaitytė.
Festivalyje programą atliko Gediminas Kviklys – garsiausias Lietuvos vargonininkas, pedagogas, šio festivalio krikštatėvis. Surengęs daugiau kaip 1000 solinių vargonų muzikos koncertų, gastroliavo Vokietijoje, JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Danijoje, Švedijoje, Čekijoje. Repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių muzika. Suredagavo lietuvių kompozitorių (Juozo Gruodžio, Vinco Bacevičiaus, Česlovo Sasnausko) kūrinių vargonams, aranžavo įvairių šalių kompozitorių kūrinių kameriniams ansambliams.
Visuomet laukiamas netikėtumų pilnas choras „Jauna muzika“, meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas. Festivalyje išvydome berniukų ir jaunuolių chorą „Ąžuoliukas“, meno vadovas Vytautas Miškinis.
Festivalio svečiai: Marek Vrabel (vargonai, Slovakija), Monika Streitova (fleita, Čekija, Portugalija), Martin Maximilian Kaiser (vargonai, Čekija), David Lofgren (vargonai, Švedija), kuris savo programos metu atliko kūrinio „Lietuva brangi“ improvizaciją.
XX festivalio metu be koncertinės programos vyko išskirtiniai, dėmesio verti įvykiai:
Edukacinė programa vaikams „Instrumentų karalius kviečia”, kurią vedė Nacionalinės vargonininkų asociacijos vargonininkės Jurgita Kazakevičiūtė ir Diana Encienė.
Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčios vargonų kasmetiniai restauravimo ir priežiūros darbai.
Lapkričio 22 dieną laukia atminimo lentelės ant namo, kuriame buvo įsikūrusi muzikos mokykla, gyveno ir kūrė kompozitorius, pedagogas, vargonininkas Rudolfas Lymanas, atidengimas.
Šiandieninės vargonavimo tradicijos Rokiškyje
Jaunas ir ambicingas vargonininkas rokiškėnas Justinas Šapola neseniai atšventė savo 29-ąjį gimtadienį. Kaip vargonininkas jis yra žinomas ne tik savo gimtajame mieste Rokiškyje, jo rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Jis – savamokslis restauratorius, kurio didžiausi iki šiol restauruoti vargonai naujais garsais skamba Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje. Noras groti tvarkingu instrumentu, bendradarbiavimas su vargonų meistrais bei Nacionaline vargonų asociacija, paskatino Justiną Šapolą imtis vargonų restauravimo darbų. Justinas pabrėžia, kad jam dažnai tenka susidurti ne laiko, o meistrų pažeistais vargonais. Greitu laiku turi suskambėti Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios vargonai, prie kurių Justinas turėdamas laiko skuba jau ketverius metus. Šie vargonai buvo stipriai perdaryti, karo metu pažeisti: rasti užklijuoti kulkų pėdsakai vamzdeliuose.
Pirmasis Justino mokytojas – didžiulę patirtį turintis vargonų ir pianinų derintojas Kęstutis Šleinys. Vargonų istorijos tyrinėtojas, vargonų restauratorius-technologas, vargonininkas dr. Girėnas Povilionis šiuo metu kartu su Justinu Šapolu atlieka vargonų tyrinėjimo ir restauravimo darbus dirbtuvėse bei Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje ir Telšių Šv. Antano Paduviečio katedroje.
Jau treti metai Justinas rengia autorinius koncertus, kurių nekantraudami laukia vargonų muzikos mylėtojai. Šiemetiniame koncerte skambėjo T. Dubois, T. Salome, S. K. Elert, L. J. A. Lefebure-Wely, Felix Mendelssohn kūriniai. Vargonininkas Justinas Šapola labiausiai mėgsta prancūzų romantikų muziką. J. Šapolos, koncertą praeitais metais apvainikavo vienas iš jo mylimiausių kūrinių – įspūdingoji prancūzų kompozitoriaus Léon Boëllmann kompozicija „Suite gothique“, kuri dažnai tampa vargonų repertuaro pagrindu. 4-oji jos dalis „Toccata“ šių metų koncerto nepamirštamas baigiamasis akordas. Justinas Šapola jau ruošiasi būsimų metų autoriniam koncertui.
Džiugu, kad Justinas jau turi savąjį mokinį – Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokykloje pianino klasę lankantį Paulių Buidovą. Šių metų festivalyje nuskambėjo jaunojo vargonininko debiutas. Nemažas iššūkis jaunajam pianistui buvo groti pedaline klaviatūra.
J. Šapola prieš kiekvieną koncertą apžiūri garsiuosius Rokiškio bažnyčios vargonus – grafų Tyzenhauzų palikimą – instrumentą, pagamintą 1885 m. visame pasaulyje žinomos vokiečių firmos „Walcker“. Šios firmos vargonų Lietuvoje, anot J. Šapolos, tėra kokie šeši, skirtingų laikmečių, bent jau tiek jis suskaičiavo vartydamas vargonų katalogus. O, tie, kurie specialiu užsakymu sumontuoti bažnyčiose, tėra tik du: Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčioje ir Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje Kaune.
„Rokiškio vargonai – patys seniausi iš Lietuvoje esančių „Walcker“ firmos instrumentų“, – sako vargonininkas ir priduria, kad prieš gerus dvidešimt metų restauruoti istoriniai vargonai vis dar puikūs. „Smagus instrumentas. Vargonai turi 24 registrus, 1 444 vamzdelius. Ir klaviatūra „minkšta“, nes paprastai mechaniniai vargonai, kokie ir yra Rokiškio bažnyčioje, pasižymi „kieta“ klaviatūra. Tik kai gerais galingais akordais užgroji, vargonams jau ima trūkti oro, turbūt silpnas ventiliatorius, reikėtų keisti jį stipresniu“, – istorinius Rokiškio vargonus įvertino J. Šapola. Šiuo instrumentu džiaugiasi ir neatsistebi festivalio atlikėjai. Tačiau, pasak Justino Šapolos, visi vargonininkai paliudys, kad tai labai jautrus, amžinai nederantis, reikalaujantis ypatingos priežiūros, muzikos instrumentų karalius.
Tarptautinio vargonų muzikos festivalio Rokiškyje organizatoriai džiaugiasi, kad festivalis užaugino savąjį žiūrovą: ateinančių metų festivaliui jau ruošiamasi, jis yra laukiamas.
Festivalio pagrindinis tikslas – suteikti galimybę klausytojams išgirsti klasikinę vargonų muziką, atliekamą profesionalių atlikėjų, taip pat svarbi švietėjiška misija: vargonų ir klasikinės muzikos populiarinimas bei vargonų, kaip didelės kultūrinio paveldo vertybės puoselėjimas ir saugojimas.