Gerbiamas valstybės kontrolieriau,
Mieli konferencijos dalyviai ir svečiai,
sveikinu Jus renginyje, skirtame palaikyti ir plėtoti darnų požiūrį į valstybės ateitį. Jau trečią kartą vykstanti tarptautinė konferencija – tai pavyzdys, kaip skirtingos institucijos ir pavieniai žmonės gali susivienyti, siekdami bendro tikslo – tvaresnės, teisingesnės, vieningos Lietuvos.
Šiandien čia susirinkusių žmonių gausa tik patvirtina, kad tokios konferencijos reikia ne vien Lietuvos aukščiausiajai audito institucijai, auditorių bendruomenei, bet ir visai visuomenei.
Šiuolaikinis auditorius – tai pirmiausia partneris, kuris padeda pamatyti problemą, pasiūlo, ką reikia keisti, ir bendradarbiauja siekiant pokyčių. Gerbdami savo profesinius standartus, auditoriai kalba tik pagrįsta, nešališka faktų kalba. Jie nevengia sakyti tiesos, kuri kartais gali būti ir nepatogi.
Šiandien mums kaip niekad reikalinga tokia nepatogi tiesa. Artėja metas apsispręsti – ar norime toliau stebėti paskiras valstybės veiklas ir neišdiskutuotus bandymus kamšyti viešųjų finansų spragas, ar pirmiausia žvelgti į visumą ir imtis strateginių sprendimų.
Mus visus, tikiu, vienija siekis plėtoti atsakingą požiūrį į valstybės raidą ir kartu ieškoti sprendimų, padėsiančių tobulinti viešąjį sektorių. Mes visi esame suinteresuoti stebėti ir vertinti signalus valstybės biudžeto valdysenos, strateginio planavimo ir pokyčių įgyvendinimo, švietimo, sveikatos, socialinės gerovės srityse.
Šių metų signalai – strateginis mąstymas, pokyčių įgyvendinimas ir socialinė gerovėsvarbūs ne tik viešajam sektoriui. Tai aktualu kiekvienam šalies piliečiui. Tai svarbu ir verslui, kurio atstovai tikisi racionalių ir pagrįstų sprendimų.
Kaip mums primena šių metų konferencijos šūkis, visi mes turime ir galime ne vien matyti, bet ir keisti. Ką mes matome savo šalyje? Lietuvos ekonomikos išsivystymo lygis nuo 2000-ųjų augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Ir vis dėlto pajamų nelygybė, skurdas ir socialinė atskirtis mūsų šalyje išlieka gerokai didesni nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių.
Negalime su tuo taikstytis. Turime aiškiai suvokti problemos mastą ir ieškoti sprendimų. Turime kelti pamatinius klausimus – taip pat ir dėl valstybės biudžeto valdysenos, kuri nebeatitinka tolesnio šalies socialinio ir ekonominio vystymosi poreikių.
Juk rengiant biudžeto projektą, svarbiausia ne tai, kuris asignavimų valdytojas gaus kokią sumą, bet kokia viešoji paslauga bus sukurta kiekvienam šalies gyventojui už mokesčių mokėtojų pinigus. Tikslai, o ne lėšų administratoriai turi būti svarbiausi biudžetiniuose įstatymuose. Chaotiški įvykiai Seime tik patvirtina, kad šiandien jau nepakanka keisti pavienių sistemos elementų – būtina transformuoti visą biudžeto sudarymo mechanizmą.
Štai kodėl, pasinaudodamas proga, kviečiu visus Jus siekti didesnio socialinio ir ekonominio tvarumo. Tikiu, kad solidžios Lietuvos, užsienio šalių ir tarptautinių organizacijų ekspertų diskusijos gali duoti rimtą postūmį sisteminiams pokyčiams.
Linkiu Jums sėkmingos ir produktyvios dienos!