Prieš porą metų buvęs Aplinkos ministras Kęstutis Navickas vandentvarkos įmones įpareigojo grąžinti dalį paramos vandens tiekimo ir nuotekų tinklams tiesti. Iš viso būtų tekę grąžinti daugiau nei 16 mln. Tai būtų atsirūgę vartotojams – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos tiek gyventojams, tiek verslui būtų išaugusios. Tačiau sveikas protas triumfavo.
„Kauno vandenys“ užginčijo buvusio aplinkos ministro Kęstučio Navicko sprendimą grąžinti dalį paramos į valstybės biudžetą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas „Kauno vandenų“ skundą tenkino.
Iš devyniolikos vandentvarkos įmonių, dviejų komunalinių paslaugų įmonių ir trijų savivaldybių viso nuspręsta išieškoti kiek daugiau nei 16 mln. eurų paramos. K. Navickas tokį sprendimą priėmė dėl to, kad prie projektų įgyvendinimo metu nutiestų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų prisijungė mažiau gyventojų, negu buvo suplanuota.
Jei būtų reikėję šią paramą grąžinti, jos grąžinimo sąnaudos būtų įskaičiuotos į šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainas gyventojams ir verslui.
Kyla klausimas, kodėl vandentvarkos įmonėms nutiesus visus tinklus, kuriems skirta parama, prie jų neprisijungė visi tokią galimybę turintys gyventojai. Atsakymas paprastas – parama nebuvo skirta tinklų tiesimui gyventojų sklypuose, o teisės aktai tuo metu neįpareigojo gyventojų prisijungti prie tinklų, nors tinklai ir atvesti iki jo turto ribos.
Vandentvarkos įmonės nekaltos dėl to, kad dalis gyventojų vengė ar nenorėjo prisijungti prie vandentiekio ar buitinių nuotekų tinklų. Aplinkos ministerija viešai komunikavo, kad gyventojai neturi būti verčiami jungtis prie paramos lėšomis įrengtų tinklų. Aplinkos ministerija taip pat vangiai reagavo į nuolatinius dar nuo 2011 metų vandentvarkos įmonių raginimus inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie užtikrintų vartotojų prisijungimą prie vandens ir nuotekų tinklų. Ir tik šiemet gegužės 2-ąją žmonės įpareigoti prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tinklų, nutiestų iki jų turto ribos.
Panaikindamas absurdiškus K. Navicko sprendimus teismas užkirto kelią šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainų kilimui Kaune. Sąmoningi vartotojai, geranoriškai prisijungę prie centralizuotai tiekiamo šalto vandens ir nuotekų tvarkymo tinklų, neturės mokėti už prijungimą tų asmenų, kurie tai vengia padaryti.
Tikėtina, kad teismas ir likusiose bylose dėl Aplinkos ministro įsakymų laikysis tokios pačios savo suformuotos praktikos ir apribos galimybę nepagrįstai didėti šalto vandens ir nuotekų tvarkymo kainoms ne tik Kaune, bet ir kituose miestuose bei rajonuose.
Teismo sprendimas taip pat yra reikšmingas tuo, kad formuoja naują standartą paramą administruojančioms valstybės institucijoms. Teismas akcentavo, kad valstybės institucijos (šiuo atveju – Aplinkos projektų valdymo agentūra) geriau nei projektų vykdytojai supranta ar privalo suprasti, kad projekto vykdymas gali būti apsunkintas emigracija, artėjančia ekonomine krize bei netobulu įstatyminiu reguliavimu, neįpareigojančiu gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir kanalizacijos tinklų.
Tokiu būdu teismas iškelia reikalavimus laikytis gero administravimo principo valstybės institucijoms priimant administracinius sprendimus. Tai reikšminga praktika ir kitiems ginčams tarp valstybės institucijų ir piliečių bei ūkio subjektų.
Bronius Miežutavičius, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos prezidentas