Prieš kelias savaites iš Tarptautinės universitetų asociacijos (International Association of Universities, IAU) forumo grįžusi Mykolo Romerio universiteto rektorė prof. dr. Inga Žalėnienė sako, kad visame pasaulyje, ne tik Lietuvoje vyksta socialiniai protestai.
„Šiame forume buvo aptartas šiuolaikinių universitetų vaidmuo besikeičiančiose visuomenėse, – sako I. Žalėnienė. – Akademinio pasaulio lyderiai akcentavo, kad pasaulyje prisikaupė labai daug ekonominių, politinių, klimato kaitos problemų, o visuomenės išgyvena didžiules įtampas dėl technologijų progreso, geopolitinės padėties, nelygybės socialinės atskirties gilėjimo. Visame pasaulyje vyksta masiniai neramumai ir nepasitenkinimas esama socialine, finansine padėtimi, o Lietuva nėra kažkuo išskirtinė“, – pastebi I. Žalėnienė.
Pasak rektorės, pasaulio universitetų atstovai sutaria, kad šioje įtemptoje situacijoje reikalingas šiuolaikinių universitetų proaktyvumas ir lyderystė: „Universitetuose sutelktos didžiausias ir stipriausias intelektualus potencialas, todėl universitetuose dirbantys mokslininkai, tyrėjai, dėstytojai gali pateikti naujausius duomenis ir informaciją, objektyviais tyrimais paremtus efektyvius, inovatyvius būdus ir priemones, kaip spręsti visuomenėje susikaupusias problemas, efektyviai pasiekti užsibrėžtų tikslų“. Pasak rektorės, ir spręsdami akademinėms bendruomenėms aktualias problemas mokslininkai turėtų aktyviau įsitraukti ieškodami konstruktyvaus dialogo su valdžios institucijomis, verslo atstovais, siūlydami savo tyrimų rezultatus ir ilgalaikius tvarius problemų sprendimus. „Manau, kad ir Lietuvoje akademinės bendruomenės tikrai turi pasiūlymų, kaip išspręsti susidariusią įtemptą finansinę situaciją, mato nemažai galimybių ir be finansavimo didinimo iš biudžeto, bet dar aktyviau įsitraukiant į tarptautines mokslines tyrimų veiklas, optimizuojant ir efektyvinant universitetų turimų išteklių valdymą ir jų panaudojimą“. I. Žalėnienė taip pat atkreipia dėmesį, kad forume ne vieną kartą nuskambėjo mintis apie kylantį pavojų universitetams tapti socialinės destrukcijos ir disbalanso dalimi. „Galbūt prieš kelis dešimtmečius būtent universitetai tapdavo protestų, pasipriešinimo židiniais, tačiau XXI amžiuje jie turi būti tiltu tarp visuomenės ir valdžios institucijų – būtent aktyvaus dialogo, noro ieškoti kompromisų, supratimo, nuoširdaus noro susitarti dėl bendrų ir svarbių valstybei tikslų net ir ekstremaliomis sąlygomis, vyraujant visuotiniam nusivylimui šiuo metu pasigendu Lietuvoje“, – pastebi I. Žalėnienė.
Rektorės sako, jog akademinės bendruomenių, švietimo darbuotojų nepasitenkinimas esama situacija yra suprantamas – Lietuvos aukštojo mokslo finansavimas yra nepakankamas, vyksta aukštojo mokslo devalvacija, duotų pažadų nesilaikymas, todėl MRU vadovybė palaiko ir gerbia universiteto profsąjungą, darbuotojus dėl bet kokių jų inicijuojamų protesto formų. Kita vertus, vertus ragina nepamiršti, kad Lietuvoje nemažai ir kitų jautrių socialinių grupių, o universitetų streikas yra kraštutinė priemonė. „Suprantu akademinių bendruomenių nusivylimą, tačiau ultimatumai ir reikalavimai nėra brandus ir konstruktyvus būdas spręsti susikaupusias problemas, – sako I. Žalėnienė. – Raginčiau šioje situacijoje Lietuvos universitetus, kolegijas susitelkti, aktyviau įsitraukti su savo konkrečiais pasiūlymais toms pačioms valdžios institucijoms, o sprendimų priėmėjus į šiuos pasiūlymus įsiklausyti, nes tik taip galima pasiekti visus tenkinantį rezultatą“.