Apie susidariusią situaciją Kauno Senamiesčio progimnazijoje jau seniai informuotas ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministras, ir Kauno savivaldybės vadovai bei Tarybos nariai. Visi skėsčioja rankomis ir aiškina, kad nieko arba beveik nieko negali pasakyti direktorei Gitai Levickienei dėl sistemingai žeminančių, įžeidžiančių veiksmų, taikomų psichologinių priemonių Kauno Senamiesčio progimnazijoje. Direktorė, kaip viešai tvirtina pedagogai, įvairiausiomis priemonėmis siekia įbauginti, sumenkinti ne tik vieną ar kitą pedagogą, darbuotoją, bet savo elgesiu terorizuoja didžiąją dalį dirbančiųjų. Kaip rašo pedagogai, prieinama iki absurdo, kai mokytojui draudžiama kalbėtis su tėvais ar su kitais mokytojais be direktorės leidimo, kai į kabinetą kviečiami mokytojai po keletą kartų per dieną ir turi išklausyti direktorės monologo apie kitus ,,negerus“ mokytojus ir monotoninių kalbų, kurios su mokymo procesu neturi nieko bendro. Viską ,,vainikuoja“ direktorės reikalavimas registruotis pedagogams einantiems net į tualetą…
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“, kurios nariai dirba šioje švietimo įstaigoje, praeitą savaitę raštu informavo Kauno miesto savivaldybės vadovus bei Tarybos narius apie šalia savivaldybės ,,Aušros“ gimnazijoje įvyksiantį susirinkimą ir kvietė steigėjus susipažindinti su situacija Kauno m. Senamiesčio progimnazijoje. Raštu pakvietė išklausyti ir kartu padėti išspręsti susidariusią problemą. Nei tarybos nariai konservatoriai, nei ,, vieningo koncerno“ atstovai niekaip negalėjo įveikti 200 metrų iki susirinkimo vietos ir dar darbo dieną !!! Vienintelis (vos ne per klaidą) į susirinkimą atvykęs tarybos narys Rosvydas Marcinkevičius ilgai tylėjęs pažadėjo, kad bandys pakalbėti dėl direktorės darbo. Tolesni tarybos nario veiksmai iki šiol yra nežinomi.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“ mano, kad biudžeto formavimu užsiėmusi Švietimo ir mokslo ministerija ir Kauno rajono užgrobimu besirūpinanti Kauno miesto valdžia dėmesį į mokytojus atkreips tik, kai mokytojai nustos dirbti.
Gal egzistuoja kiti būdai kaip spręsti tokias situacijas švietimo įstaigose, tačiau pedagogai ir profsąjungos nežino. Mes bandysime tai išsiaiškinti.