Ką tik pasibaigęs lapkritis Kaune buvo 2,2 laipsnio šiltesnis nei pernai, o centralizuotai tiekiamos šilumos kaina – 14,2 proc. mažesnė. Šie abu faktoriai lėmė, kad mokėti už lapkritį šildymui suvartotą šilumą galėsime net 18,8 proc. mažiau nei pernai tą patį mėnesį.
Vidutinis mokėjimas už šildymui lapkritį suvartotą šilumą (neskaitant karšto vandens ir „gyvatuko“) bus apie 33,6 euro su PVM už 60 m2 ploto butą. Tai yra apie 18,8 proc. mažiau, nei 2018-ųjų lapkritį, kai šis mokėjimas sudarė vidutiniškai 41,4 euro su PVM. Mažesnius mokėjimus lėmė dėl šiltesnių orų 5,4 proc. sumažėjęs šilumos suvartojimas šildymui ir net 14,2 proc. mažesnė šilumos kaina. Pernai lapkritį ji sudarė 4,71 ct/kWh be PVM, šiemet – 4,04 ct/kWh be PVM.
Naujų ir renovuotų namų vidutiniai mokėjimai už 60 m2 ploto buto šildymą sudarys atitinkamai apie 19,2 ir 20,4 euro su PVM. Senos statybos neatnaujintų daugiabučių gyventojai už šildymui suvartotą šilumą vidutiniškai mokės apie 35,4 euro su PVM.
Faktiniai sąskaitų dydžiai, be abejo, skirsis, nes faktinis kiekvieno konkretaus namo šilumos suvartojimas yra skirtingas. Jis priklauso nuo kiekvieno konkretaus namo konstrukcijos, pastato būklės, įrengtos šildymo ir karšto vandens sistemos konstrukcijos bei būklės, taip pat nuo deklaruoto karšto vandens kiekio.
Šilumos kainos sumažėjimui didžiausią įtaką turėjo sumažėjusi kuro kaina, taip pat dar 2018 metų pavasarį priimtas bendrovės valdybos sprendimas dalintis su vartotojais bendrovės uždirbta papildoma investicijų grąža. Šiuo tikslu kiekvieną mėnesį sumažinama vartotojams tiekiamos šilumos kaina. Iš viso tokiu būdu nuo 2018 m. gegužės 1 iki 2019 m. spalio 31 d. AB „Kauno energija“ su vartotojais jau pasidalino 5,2 mln. eurų.
Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti šios svetainės skiltyje „Šilumos vartojimo pastatuose palyginimas“.
Grafike pavaizduoti vidutiniai mokėjimai už šildymą ir šilumos kaina Kaune 2018 ir 2019 metų lapkričio mėnesiais.