Šią savaitę vyko Nacionalinė užkrečiamųjų ligų konferencija, kurią septintąjį kartą organizavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Tai tradicinė metinė konferencija, kurioje apžvelgiamos praėjusių metų sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje tendencijos. Šių metų išskirtinumas – įvertinti sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje tendencijas Europos šalių kontekste. Taip pat konferencija buvo skirta dešimtmečiui, kurį šiemet pažymi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras.
Pradėdamas konferenciją Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius, medicinos mokslų daktaras Saulius Čaplinskas pažymėjo, jog per dešimt veiklos metų pavyko suburti daugybę veiklos partnerių, vystyti specialistų gebėjimus ir tobulinti kompetencijas, organizuoti ir vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir tapti viena žinomiausių visuomenei sveikatai tarnaujančių institucijų. Pastaruosius žodžius patvirtina ir tas faktas, kad ULAC veidas – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainė – kasmet sulaukė vis didėjančio vartotojų skaičiaus, kuris šiemet jau perkopė rekordinį – dviejų milijonų unikalių vartotojų skaičių.
Įvadinį pranešimą konferencijoje skaitė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė. Savo pranešime ji akcentavo Jungtinių Tautų (JT) darnaus vystymosi tikslą, susijusį su sveikata ir gerove bei apžvelgė rekomendacijas siekiant tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimo. Kalbėdama apie PSO siekį įveikti tuberkuliozę, I.Zurlytė pažymėjo, kad nors sergamumas ir mirtingumas tuberkulioze Europoje mažėja, tačiau trys iš penkių stebėsenos rodiklių turi blogėjančias tendencijas: padaugėjo vaistams atsparios tuberkuliozės, ŽIV ir tuberkuliozės koinfekcijų atvejų ir mirčių. Apie tuberkuliozės iššūkius Lietuvoje kalbėjęs tuberkuliozės stebėsenos ekspertas, gydytojas, medicinos mokslų daktaras Kęstutis Miškinis pažymėjo, jog mažėjantys tuberkuliozės sergamumo tempai Lietuvoje yra ne tokie spartūs, kad būtų galima pasiekti tarptautinius įsipareigojimus. Pasak jo, pagal vaikų sergamumą tuberkulioze, Lietuva yra tarp didžiausius sergamumo rodiklius registruojančių šalių, lyginant su kitomis ES/EEE šalimis. Be to, pagal sėkmingo išgydymo nuo dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozės (DAV-TB) rodiklius tarp ES/EEE šalių Lietuvos padėtis itin nepalanki – šią tuberkuliozės formą Lietuvoje pavyksta išgydyti tik 40 proc. pacientų ir tai viena iš grėsmių Lietuvos visuomenės sveikatai. Apibendrindamas savo pranešimą, K.Miškinis pabrėžė, kad, lyginant su kitomis ES šalimis TB grėsmė Lietuvoje yra keliariopai didesnė, o pagal TB paplitimo ir mažėjimo tempus atsiliekame nuo kitų ES/EEE šalių.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. dr. S.Čaplinskas savo pranešime pristatė sergamumo užkrečiamomis ligomis tendencijas bei apžvelgė dešimt Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. įvardintų grėsmių sveikatai, iš kurių net šešios tiesiogiai susijusios su užkrečiamomis ligomis, o klimato kaitos pokyčiai, t.y. jo šiltėjimas turi įtakos nariuotakojų populiacijos gausėjimui, kurie taip pat perneša infekcijas. Vadinasi, net septynios PSO įvardintos globalios grėsmės sveikatai siejasi su užkrečiamosiomis ligomis ir tai iššūkis visai visuomenei. Būtent todėl svarbu visose šalyse, ir Lietuvoje taip pat, stiprinti infekcinių ligų profilaktiką, plėtoti gerąją praktiką, atliepiant gyventojų poreikius”, – pridūrė prof. dr. S.Čaplinskas.
Apie tymų protrūkius Europoje kalbėdama I.Zurlytė pažymėjo, jog daugelyje šalių registruoti tymų protrūkiai įspėja apie šalių pasiekimų pažeidžiamumą. Ji pateikė duomenis, kad Europoje pernai užregistruota tris kartus daugiau susirgimų tymais nei užpernai, o šiemet per devynis mėnesius Europoje jau registruota per 10 tūkst. susirgimų daugiau nei pernai per visus metus. Apie tymų protrūkio ypatybes Lietuvoje kalbėjusi ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Kristina Žukauskaitė pažymėjo, kad Lietuvoje šių metų tymų protrūkio analizė parodė, kad dauguma susirgusiųjų tymais vaikų buvo neskiepyti, o susirgusiųjų suaugusiųjų skiepijimo būklė buvo nežinoma. Įvertinę realias tymų grėsmes, Lietuvos gyventojai labai sparčiai skiepijosi nuo tymų: ULAC duomenimis, lyginant su pernai pasiskiepijusių nuo tymų suaugusiųjų šiemet padaugėjo 44 kartais, o vaikų buvo paskiepyta 8,6 tūkst. daugiau nei užpernai.
Apie klimato kaitos įtaką užkrečiamųjų ligų plitimui kalbėjusi Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro entomologė, mokslų daktarė Milda Žygutienė pažymėjo, kad klimato šiltėjimas veikia į ligų paplitimą ir jų sezoniškumą: pagreitinami ligų platintojų vystymosi ciklai, pailginamas transmisinių infekcijų perdavimo sezonas, transmisines ligas pernešantys nariuotakojai (pvz., vabzdžiai ir erkės) plinta į naujas teritorijas.
Pristatydama naujausią pastarųjų gripo sezonų apžvalgą, ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistė Asta Skrickienė atkreipė dėmesį, kad kasmet daugėja vyresnių nei 65 metų amžiaus asmenų, pasiskiepijusių nuo gripo, skaičius, kas rodo didėjantį visuomenės sąmoningumą ir poreikį apsisaugoti nuo gripo. Pastarosios tendencijos itin aktualios, nes Valstybinės ligonių kasos atstovė Žydrūnė Baigienė savo pranešime pažymėjo, jog tokios tendencijos prisideda prie stacionarinių paslaugų mažinimo dėl gripo ir ŪVKTI pastaruosius trejus metus. Ž.Baigienės teigimu, išlaidos gripo ir ŪVKTI stacionariniam gydymui 2018 m. siekė 25 mln. Eurų ir tai didžiausia 2018 m. skirta išlaidų dalis nuo išlaidų visoms stacionarinėms paslaugoms dėl užkrečiamųjų ligų (arti 55 mln. Eurų).
Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslas – įveikti AIDS epidemiją iki 2030 m. Apie Lietuvos pažangą ir iššūkius ŽIV/AIDS srityse Europos šalių kontekste kalbėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ŽIV/LPI ir hepatitų priežiūros skyriaus vedėja, gydytoja I.Čaplinskienė. Ji pažymėjo, kad per pastarųjų 10 metų laikotarpį Lietuvos gyventojų informuotumas apie ŽIV pagerėjo, didėjo žmonių budrumas dėl ŽIV, tačiau dominuojantis ŽIV plitimo būdas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų rodo, kad Lietuvoje yra nepakankamos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų prevencijos priemonės, ypač visapusis priklausomybių gydymo prieinamumas. Siekiant artimesnių JT tikslų, daugiausia rūpesčių kelia nepakankama ŽIV ligos gydymo aprėptis ir didesnį proveržį šioje srityje trukdo pasiekti eilė aplinkybių, iš kurių svarbiausios – nepakankamas gydymo nuo priklausomybių prieinamumas ŽIV užsikrėtusiems asmenims bei regionuose dauguma infekcinių ligų gydytojų neteikia ŽIV ligos gydymo paslaugų, nors užsikrėtusiųjų ŽIV yra visose Lietuvos savivaldybėse.
Konferencijoje pristatytas naujausias ULAC leidinys „Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje 2018 m. apžvalga“, kurį galima rasti ULAC interneto svetainėje.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras yra pagrindinė ir vienintelė, specializuota sveikatos įstaiga ekspertiniame lygyje daugiausiai bendradarbiaujanti su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru, Pasaulio sveikatos organizacija ir kitomis EK ir Jungtinių Tautų organizacijomis, teikiant duomenis, įgyvendinant projektus, vykdant gyventojų švietimą, rengiant metodines rekomendacijas specialistams ir visuomenei. ULAC medikai yra tarptautinių užkrečiamųjų ligų tinklų ekspertai, kasmet dalyvaujantys tarptautiniuose ekspertų susirinkimuose bei kasmet apmokomi geros praktikos ir tokiu būdu yra vieninteliai šalyje turintys aukščiausią kvalifikaciją užkrečiamųjų ligų stebėsenos srityje.