2019 m. gruodžio 16 d. pranešimas žiniasklaidai
Gruodžio 13 d. Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijoje Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė kartu su Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos nariais surengė apskritojo stalo diskusiją išsėtinės sklerozės aktualijoms aptarti. Šioje diskusijoje pasidalinta pagrindinėmis problemomis, su kuriomis kasdien susiduria išsėtine skleroze sergantys ir gydomi pacientai, kalbėta apie paslaugų prieinamumą ir tobulinimą.
Didžioji dalis susirinkusiųjų į diskusiją skundėsi sudėtingu reabilitacijos prieinamumu.
„Deja, ne iš vieno asmens, sergančio išsėtine skleroze, teko išgirsti nusiskundimų, kad medikai ne visuomet paskiria reikalingą reabilitaciją, verčia rinktis procedūras, kai jos turėtų būti teikiamos kompleksiškai, arba nesuteikia nemokamų procedūrų, motyvuodami, jog nėra kvotų. Šį klausimą būtina išspręsti“, – sako parlamentarė R. Šalaševičiūtė. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė Nora Ribokienė atsakydama į daugeliui rūpimą klausimą teigė, kad įstatymas numato gydytojo prievolę įvertinti paciento būklę ir, jei reikia, reabilitacijos procedūrų skaičių didinti arba mažinti. Taigi gydytojai neretai vadovaujasi taupymo režimu ligoninėse, nors iš tiesų reikėtų labiau atkreipti dėmesį į ligonio būklę.
Apie gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą kalbėjo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius.
„Deja, vis dar gyvas kai kurios visuomenės dalies požiūris: „Jei dirbau visą gyvenimą, negi negaliu nuvažiuoti pailsėti į sanatoriją“, tačiau būtina suprasti, kad sanatoriją valstybė skiria reabilitacijai sergančiam asmeniui“, – kalbėjo direktorius. Be to, sergantieji išsėtine skleroze sako, kad reabilitacija yra skiriama tik tuomet, jei esi gydytas stacionare, kitu atveju reabilitacijos gauti negali. Anot R. Šalaševičiūtės ir G. Kacevičiaus, ši sistemos dalis galėtų būti koreguojama, ir jei ligoniui nėra būtini lovadieniai, jiems galbūt galėtų būti skiriama reabilitacija net ir be gydymo stacionare. Tokiu būdu valstybė sutaupytų lėšų, kurios panaudojamos lovadieniams tik tam, kad po to pacientas gautų siuntimą reabilitacijai į sanatoriją.
R. Šalaševičiūtė siūlo šią situaciją spręsti sveikatos apsaugos ministro įsakymu, numatant tam tikras išimtis – galbūt galėtų būti tam tikrų ligų sąrašas, kuriomis sergantieji net ir be gydymo ligoninėje gautų reabilitaciją.
G. Kacevičiaus teigimu, Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi įsidiegti naują pacientų atrankos reabilitacijai sistemą, kai tai bus įgyvendinta, įsisenėjusi problema bus išspręsta.
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos pirmininkė Aldona Droseikienė stebėjosi, kad iki šiol pasitaiko atvejų, kai pacientui reikalingos kompleksinės reabilitacijos paslaugos – rankoms, kojoms, reikia ir psichologo, tačiau gydytojai liepia pasirinkti vieną iš jų. R. Šalaševičiūtė žadėjo spręsti šį klausimą, ir tai gali padaryti turėdami konkrečių pacientų realius pavyzdžius. Šį klausimą ji tikisi aptarti su sveikatos apsaugos ministru Aurelijumi Veryga.
Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ministerijos pristatė, kaip šiuo metu neįgalūs asmenys aprūpinami asmenų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis, ne tik vežimėliais, bet ir vaikščiojimo lazdelėmis, antgaliais, padangomis, kameromis; reguliuojamomis lovomis, čiužiniais, patiesalais praguloms išvengti, lovos staliukais, elektriniais vonios suoliukais tam reikia pateikti specialiojo nuolatinės slaugos poreikio nustatymo pažymą.
Neįgalieji taip pat gali gauti kompensaciją aktyvaus tipo vežimėliui pirkti; neįgaliojo vežimėliui, skirto tetraplegikui; palydovo valdomo rankinio neįgaliojo vežimėlio asmeniui iki 18 metų.
Diskusijoje kalbėta ne tik apie valstybės teikiamą pagalbą, bet ir apie manipuliacijas viešojoje erdvėje, dažniausiai internete, apie naujus gydymo aparatus, bei kaip tų manipuliacijų išvengti, kad žmonės neliktų apgauti. N. Ribokienė rekomenduoja neskubėti įsigyti brangių siūlomų aparatų, kurie neva daro stebuklus, tačiau iš tiesų apskritai nėra veiksmingi, bet pirmiausia kreiptis į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, kur specialistai patvirtins, ar turi žinių apie tokį aparatą. Specialistai padės nustatyti, ar norimas įsigyti aparatas iš tiesų veiksmingas, o gal tėra apgavystė ir piktavalių pasipelnymo šaltinis.
Po šios diskusijos Seimo narė, „socialdarbietė“ Rimantė Šalaševičiūtė žadėjo, kad sąjungos nariams atitinkamos tarnybos atsakys į visus jiems rūpimus kausimus, o ji pati raštu kreipsis į sveikatos apsaugos ministrą, siekdama tobulinti išsėtinės sklerozės pacientų gydymo ir reabilitacijos paslaugų prieinamumą.