Žengtas dar vienas svarbus žingsnis vaiko teisių apsaugos srityje – 2020-ieji paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Šiai Vyriausybės iniciatyvai penktadienį pritarė Seimas.
Kitus metus paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais, bus siekiama ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų emocinės gerovės svarbą, bet ir sudaryti kuo palankesnes sąlygas jos kūrimui Lietuvoje – numatyti ir įgyvendinti konkrečias priemones. Planuojama, kad atsiras specialios programos, bus ugdomi tėvystės įgūdžiai, vyks plačios socialinės kampanijos, raginančios atkreipti dėmesį į vaikų emocinę būklę.
„Lietuvoje vis dar nemažai vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, susiduria su smurtu artimoje aplinkoje, mokyklose tebėra gajos patyčios. Tikiuosi, kad kitus metus paskelbus Vaikų emocinės gerovės metais atitinkamos ministerijos šiai sričiai skirs dar didesnį prioritetą ir bus suteikiamas naujas kokybiškas impulsas mūsų jaunųjų piliečių gyvenimo kokybei“, – sako Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Artimiausiu metu bus parengtas vaikų emocinės gerovės stiprinimo veiksmų planas, kuriame bus iškelti konkretūs uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Bendradarbiaujant sveikatos, švietimo, socialinių paslaugų ir kitiems sektoriams, bus siekiama įgyvendinti sisteminius pokyčius. Siūlomos veiklos kryptys bus nukreiptos į vaikų emocinės (psichologinės) ir socialinės aplinkos gerinimą, prevencinių veiklų plėtrą šiose srityse: moksleivių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą bendrojo lavinimo įstaigose; psichologinės pagalbos prieinamumą mokyklose (švietimo pagalba); psichologinių problemų, krizių ir psichikos sutrikimų ankstyvąjį atpažinimą ir pagalbą bendrojo ir neformalaus ugdymo įstaigose; tėvystės įgūdžių ugdymą; pagalbos formų, užimtumo ir neformalaus ugdymo plėtrą vaikams, kuriems būdingi elgesio iššūkiai, bei saugaus interneto vartojimo skatinimą.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 10–20 proc. pasaulio vaikų ir paauglių patiria psichikos sveikatos sutrikimus, o pusė visų psichikos sveikatos sutrikimų prasideda iki 14 metų. 2017–2018 m. duomenimis, Lietuvoje 13 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir paauglių turėjo emocinių ir elgesio sutrikimų.
Mokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ir gyvensenos (HBSC) tyrimas 2018 m. parodė, kad Lietuvoje kas ketvirtas moksleivis vis dar patiria patyčias, o kas trečio vaiko emocinė gerovė nesiekia normalaus lygio. 2017 m. atliktas lyginamasis tyrimas apie vaikų gerovę Baltijos šalyse (Lietuva, Latvija, Estija) parodė, jog Lietuvoje vaikai dažniau nei jų bendraamžiai Latvijoje ir Estijoje jaučiasi vieniši, pikti, liūdni ir prislėgti. Kas penktas vaikas susiduria su neigiamais reiškiniais bendraudamas su tėvais arba prastai sutaria su bendraamžiais, o kas ketvirtas neturi draugų ar pažįstamų, su kuriais galėtų leisti laisvalaikį.
PSO duomenimis, vaikai, siekdami užmaskuoti vienišumo, pykčio ir liūdesio emocijas, vis anksčiau pradeda vartoti psichiką veikiančias medžiagas, kurios susijusios su paauglių savižudybėmis. 2017 m. kas trečio Lietuvoje mirusio 15–19 m. žmogaus mirties priežastis buvo savižudybė. Nors 8 iš 10-ies vaikų prieš mėgindami žudytis apie tai užsimena, tačiau suaugusieji nemoka pastebėti šių ženklų.