Gerbiami ceremonijos dalyviai ir svečiai,
susirinkome čia, kad paminėtume tragiškus Sausio 13-osios įvykius ir pagerbtume Lietuvos nepriklausomybei nusipelniusius žmones.
Prieš 29-erius metus buvo sprendžiamas atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės likimas. Siekdamas užgniaužti mūsų laisvę ir užsitikrinti savo ateitį, okupacinis režimas tomis dienomis pradėjo kalbėti tankų vikšrų ir automatų buožių kalba. Siekė išsklaidyti. Užimti. Įbauginti.
Su nuoširdžiu liūdesiu šiandien prisimename tuos, kurių gyvybes pernelyg anksti išrovė karinė agresija. Jie niekada negrįžo namo, neapkabino savo mylimųjų, nepatyrė laisvo gyvenimo, už kurį kovojo. Prisimename ir tuos, kurie už laisvę sumokėjo patirtomis kančiomis ir prarasta sveikata. Sausio 13-osios naktis mums visada reikš skaudžią žmogiškąją tragediją, kurios kaltininkai, kad ir kur jie būtų, nusipelno teisingo atpildo.
Tomis grėsmingomis 1991 metų dienomis mes taip pat įsitikinome, kad mirtino pavojaus akivaizdoje valstybės piliečiai yra tvirčiausia jos atrama. Ne barikados, ne pastatų sienos ar televizijos siųstuvai, net ne ginklai, o savo Tėvynės verti sūnūs ir dukterys sudarė tą paskutinį ir svarbiausią barjerą, kurio neįveikė brutali karinė jėga.
Net ir juodžiausioje tamsoje mūsų laisvės gynėjai išsaugojo viltį, suvaldė baimę ir pasipriešino. Savanoriškai stoję ginti svarbiausių jaunos valstybės institucijų, jie užtikrino nepriklausomos Lietuvos išlikimą. Savo pavyzdžiu jie parodė pasauliui, kad mes išties nusipelnome būti laisvi.
Net ir didžiausio pavojaus akivaizdoje Lietuva neliko vieniša. Galime didžiuotis, kad įžiebta laisvės ugnis rado atbalsį ir už mūsų šalies ribų. Su didele pagarba prisimename tuos, kurie svetimuose kraštuose protestavo ir smerkė kraujo praliejimą. Dėkojame tiems, kurie su mūsų laisvės gynėjais dalinosi pavojais, už Lietuvos ribų rinko ir gabeno paramą, o kai kurie, kaip mūsų draugai ukrainiečiai – net prisiekė Lietuvos Respublikai.
Šiandien šioje salėje lietuviai ir ukrainiečiai vėl stoja greta, kaip ir prieš 29-erius metus liudydami mūsų tautas vienijantį laisvės siekį. Tegul jiems skirti Sausio 13-osios atminimo medaliai įamžina drauge atliktą žygdarbį.
Tai, kas nėra užmiršta, niekada nemiršta!