Viešo susirinkimo metu visuomenei pristatytas koreguojamas Klaipėdos rajono savivaldybės bendrasis planas, kuris jau mėnesį trukusio viešinimo metu buvo sulaukęs 156 pasiūlymų, o viešo svarstymo metu sulaukta jų dar daugiau – iš viso gauta per 200. Nors viešas svarstymas koreguojant, o ne keičiant Bendrąjį planą neprivalomas, nuspręsta jį organizuoti. Daugiausia gyventojų pasiūlymų ir klausimų sulaukta dėl gyvenamosios statybos plėtros galimybių, dėl komercinės paskirties objektų kūrimosi ir plėtros gyvenvietėse ir dėl žemės ūkio veiklos plėtros pasikeitus kai kuriems Bendrojo plano sprendiniams. Visi gyventojų pasiūlymai vertinami ir atsakymai bus parengti per 5 darbo dienas.
Savivaldybės tarybos sprendimas dėl Bendrojo plano koregavimo priimtas 2017 m. vadovaujantis Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių stebėsenos ataskaitos išvadomis ir pasikeitusiu teritorijų planavimo teisiniu reguliavimu. 2018 m. pasirašyta Bendrojo plano sprendinių koregavimo paslaugų atlikimo sutartis su UAB „Urbanistika“, kurios vertė – beveik 94 tūkst. eurų, ̶ dalis lėšų skiriama iš Europos Sąjungos fondų.
„Bendrojo plano koregavimas rengiamas ir sprendiniai detalizuojami, įvertinant kraštovaizdžio tvarkymo kryptis ir gamtinio karkaso apsaugos bei tvarkymo priemones, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionaliniu kraštovaizdžio tvarkymo planu ir Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu. Rekomenduojami sprendinių pakeitimai ir papildymai panaikina sprendinių spragas, technines klaidas, prieštaravimus, atsiradusius įsigaliojus naujiems teisės aktams, išsprendžia kai kurias kolizijas, tačiau nekeičia Bendrojo plano esmės“, ̶ sako Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius.
Bendrojo plano sprendinius pristatydamas projekto vadovas, „Urbanistikos“ atstovas Saulius Motieka aiškino, kaip koreguojamame bendrajame plane sprendiniai detalizuojami urbanizuotose, urbanizuojamose ir neurbanizuojamose teritorijose, ̶ būtent tokios teritorijos su joms nustatomomis galimybėmis išskirtos plane. Urbanizuojamose teritorijose, be gyvenamųjų teritorijų plėtros, bus sudaryta galimybė vystyti ir komercinės paskirties teritorijas, nes ir pati visuomenė suinteresuota ne tik patogia gyvenamąja aplinka, bet ir naujų darbo vietų kūrimu. Neurbanizuojamos teritorijos – tai žemės ūkio ir miškų teritorijos, kuriose iš esmės numatoma plėtoti tik žemės ūkio veikla. „Bendrasis planas yra apibendrintas sprendinys, kuris gali būti detalizuotas žemesnio lygmens dokumentais – teritorijų detaliaisiais arba specialiaisiais planais, pagal kuriuos bus galima planuoti ir įvairesnio spektro veiklas tam tikroje teritorijoje“, ̶ sako projekto vadovas.
Kai kurios teritorijos, kaip pajūrio juostos reikalavimai arba valstybinės reikšmės inžinerinės infrastruktūros objektų statybos (aukštos įtampos elektros linijų statybos ir pan.) reguliuojamos Žemės naudmenų sąlygų įstatymo, pažymimos Bendrajame plane, tačiau šio plano sprendiniai joms įtakos neturi, o gyventojai informuojami, vykdomos veiklos derinamos, priklausančios kompensacijos išmokamos įstatymų nustatyta tvarka. Inžinerinės infrastruktūros objektams rengiami specialieji planai.
Pasibaigus viešinimo procedūroms planas bus derinamas Teritorijų planavimo komisijoje, teikiamas patikrinti Statybų inspekcijai ir teikiamas tvirtinti Savivaldybės tarybai.
Su koreguojamo Bendrojo plano sprendiniais galima susipažinti Klaipėdos rajono interneto svetainės www.klaipedos-r.lt skiltyje „Gyventojams“ – „Bendrasis planas“.
Klaipėdos rajono savivaldybės informacija