Afrikinis kiaulių maras (AKM) toliau plinta Europoje. Vasario pradžioje pranešta apie pirmąjį AKM protrūkį Graikijoje. Virusas pastebimas jau 11-oje Europos šalių. Dr. Konstantinas Popovas pažymi, kad AKM skaudžiausiai atsiliepia kiaulininkystės industrijai, kurią gali „suparalyžiuoti“ ir atnešti milijoninius nuostolius. Pasak Rusijos mokslininko, tik valdžios ir verslo bendradarbiavimas gali apsaugoti nuo šios nelaimės.
„AKM užsikrėtusių gyvulių kol kas galimybių išgelbėti nėra, todėl turėsime išmokti gyventi su šiuo maru. Skaudžiausiai kiaulių maras atsiliepia verslo sektoriui, valdančiam didžiuosius kiaulininkystės ūkius. Rizika, kad juos gali pasiekti virusas – didelė, galimi nuostoliai – milijoniniai. Šiuo atveju atsakingos valstybinės institucijos ir verslas turi susivienyti ir drauge ieškoti būdų, kaip išvengti šios nelaimės. Pvz., jau prie valstybės sienų griežtai kontroliuoti įvežamą produkciją, imtis priemonių, kurios užtikrintų, jog AKM neperžengs valstybės slenksčio, atidžiai prižiūrėti mažuosius ūkius, kaip jie laikosi biosaugos, kontroliuoti laukinę fauną, vabzdžius, kurie yra viruso platintojai, ir kt.“, – sako dr. K. Popovas.
Per ilgus metus surinkta medžiaga ir atliktais tyrimais apie AKM besiremiantis mokslininkas pasakoja, kad pasaulyje užfiksuota nemažai atvejų, kai vienam ūkiui teko sunaikinti keliasdešimt tūkstančių kiaulių. Tokiais atvejais ne tik patiriamos išlaidos, susijusios su dezinfekcija. Industrijai dar „skaudžiau“ atsiliepia dėl to, kad negali įgyvendinti užsakymų klientams, už tai galimos baudos ir klientų netekimas visam laikui. Nuostoliai tokiais atvejais gali siekti keletą milijonų.
Tai, jog AKM užfiksuojamas mažuose ūkiuose, taip pat „suparalyžiuoja“ šalimais veikiančius didžiuosius ūkis. Numatytos 3 km apsaugos ir 10 km priežiūros zonos, į kurią patekus taip pat tenka sunaikinti auginamas kiaules arba stabdyti veiklą tam tikram laikui. Taigi, kaip sako dr. K. Popovas, ši liga – tai tarsi užburtas ratas, iš kurio vienas neišsigelbėsi.
Lietuvoje AKM pirmą kartą buvo užfiksuotas 2014 metų sausio mėnesį, Ignalinos rajone, 1,5 kilometro nuo Baltarusijos sienos buvo rasti užsikrėtę ir nugaišę šernai. Didžiausias AKM židinys Lietuvoje buvo aptiktas Danijos kapitalo įmonės „Idavang“ komplekse, kai teko sunaikinti 19 tūkstančių kiaulių. Ta pati įmonė nuo AKM nukentėjo ir 2018-aisiais, tuomet teko nugaišinti 19,5 tūkst. kiaulių. Praeitais 2019 metais Lietuvoje buvo patvirtinta 19 AKM atvejų nedideliuose ūkiuose, iš viso sunaikintos 184 kiaulės.
Dr. K. Popovas kovo 14 d. atvyksta į Vilnių, kur dalyvaus didžiausiame Baltijos šalyse veterinarijos kongrese „VET CONGRESS 2020“, kurį jau ketvirtus metus organizuoja AB „Kauno grūdai“. K. Popovas šiame skaitys pranešimą, kuriame pasidalins realiais pavyzdžiais, kaip galima kovoti su AKM virusu.