Lietuva kartu su projekto partneriais pateikė paraiškas gauti papildomą Europos Infrastruktūros tinklų priemonės ES paramą „Rail Baltica“ projekto veikloms. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis siekia 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurai. ES institucijų sprendimo dėl finansavimo patvirtinimo laukiama 2020 m. birželio – liepos mėn.
„ Norėdami pasiekti užsibrėžtą tikslą, iki 2026 metų įgyvendinti projektą, turime sudarę aiškų veiklų įgyvendinimo planą, pagal kurį šio periodo veikloms, kurioms dar nėra skirtas finansavimas, įgyvendinti, reikės 328,1 mln. eurų, iš kurių ES parama turėtų siekti 278,9 mln. eurų. Likusi dalis bus finansuojama nacionaliniais finansiniais ištekliais. Tikimės, kad ES vykdys savo įsipareigojimą finansuoti projektą ir skirs tinkamą finansavimą, kitu atveju kyla rizika nespėti projektą įgyvendinti laiku“, – sako susisiekimo viceministras Gytis Mažeika.
Gavus šias lėšas iki 2023 metų pabaigos numatoma įrengti geležinkelio sankasą nuo Kauno iki Panevėžio ir nutiesti europinio standarto 1435 mm pločio geležinkelio dvikelį pirmuosius 60 km nuo Palemono Kaune į šiaurę link Panevėžio.
Tai bus dalis numatomos visiškai naujos geležinkelio linijos, kuri sujungs Kauną su Panevėžiu, Ryga ir Talinu, o per jį – ir su Helsinkiu. Šiame ruože Lietuva atsakinga už „Rail Baltica“ atkarpos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos įrengimą.
2017 metais Vyriausybė patvirtino specialųjį planą, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams „Rail Baltica“ geležinkelio vėžei procedūra šiuo metu jau praktiškai baigta. Šiuo metu vyksta „Rail Baltica“ linijos nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos projektavimo bei žemės, reikalingos privažiavimo keliams prie „Rail Baltica“ geležinkelio įrengti, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros.
2019 m. bendra Baltijos šalių bendrovė „RB Rail“ įgaliota infrastruktūros valdytojo AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ pasirašė dvi sutartis su ispanų bendrove „IDOM Consulting, Engineering, Architecture“ dėl detaliojo techninio projektavimo darbų atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos valstybių sienos. Pagal vieną sutartį bus projektuojama atkarpa nuo Kauno iki Ramygalos, pagal antrąją – nuo Ramygalos iki Lietuvos-Latvijos sienos.
Numatoma, kad projektavimo darbai bus baigti šių metų antrąjį pusmetį, taip pat šiemet bus pradėtos pirkimų statybos darbams procedūros ir tikimąsi pasirašyti sutartis.
Pagal preliminarų projektą, atkarpoje nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos, kurios ilgis 169 km, bus pastatytas 21 kelio viadukas, 31 geležinkelio viadukas, 7 žalieji tiltai ir 7 geležinkelio tiltai.
Atliekant darbus bus pastatytas ilgiausias geležinkelio tiltas Baltijos šalyse, kuris virš Neries upės nusidrieks daugiau nei 1,7 km, taip pat įrengta tarptautinė Panevėžio geležinkelio stotis bei planuojamos bent 3 regioninės stotys prie Jonavos, Kėdainių ir Joniškėlio.
„Rail Baltica“ – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros statybos projektas Baltijos šalių istorijoje, kurio metu per visą „Rail Baltica“ trasą bus nutiestas elektrifikuotas 1435 mm pločio vėžės modernus dvikelis. Projekto statybos, kurių suplanuota įgyvendinimo vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione bei prisidėti prie neigiamo poveikio aplinkai mažinimo.
Šiuo metu aktyvūs „Rail Baltica“ statybos darbai vyksta Kauno geležinkelio mazge, kuriuos užbaigus iš Kauno į Lenkiją ir toliau į Vakarų Europą galės vykti krovininiai traukiniai. Vykdant „Rail Baltica“ projektą, be jau pastatytos jungties su Lenkija, 2018 metais buvo užbaigta vieno europinio kelio statyba Jiesia-Rokai atkarpoje ir vyksta europinio kelio statyba Kaunas-Palemonas atkarpoje. Šiuose ruožuose bendra statybos darbų vertė siekia 75,6 mln. eurų, iš kurių iki 2020 m. sausio pabaigos atlikta darbų už daugiau nei 44,3 mln. eurų.
AB „Lietuvos geležinkelių infrastruktūra“ yra infrastruktūros valdytoja ir projekto „Rail Baltica“ vykdytoja Lietuvoje, atsakinga už europinio geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.