Amerikos prekybos rūmų komitetas farmacijos klausimams „Local American Working Group“ (LAWG) išskiria aštuonias į naujausių vaistų prieinamumo didinimą orientuotas politines priemones, į kurias artėjant naujam politiniam sezonui dėmesį turėtų atkreipti tiek politikai, tiek pacientai ir sveikatos sistemos darbuotojai.
„Local American Working Group“ vadovės advokatės Rūtos Pumputienės teigimu, norėtųsi, kad apie gerovės valstybę politinėse programose rašančios politinės partijos nepamirštų ir sveikatos sistemos, įskaitant vaistų sritį.
„Juk gerovės valstybė neįsivaizduojama be į pacientų gerovę orientuotos vaistų politikos, užtikrinančios ne tik jų aukštą gyvenimo kokybę, bet ir apskritai, dažnu atveju, gyvenimą. O be konkrečių, ideologiškai neutralių uždavinių, padėsiančių didinti naujausių, efektyviausių vaistų prieinamumą Lietuvos pacientams sunku tikėtis, kad tokia gerovė atsirastų bent horizonte“ – sakė advokatė Rūta Pumputienė.
Jos teigimu, sunku tikėtis ir to, kad naujausių vaistų prieinamumas didės nepakeitus atgyvenusių, realių poreikių ir ateities tendencijų neatitinkančio Privalomo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto planavimo principų
Trys priemonės biudžeto planavimui: biudžetas turi didėti ir tapti toliaregiškesnis
„Local American Working Group“ išplatintame pranešime skaičiuojama, kad šiuo metu Lietuvoje sveikatos sistemos valstybinis finansavimas siekia 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Papildomus 2,2 proc. BVP sudaro tiesioginės pacientų išlaidos, o atmetus 200 mln. eurų siekiančias 2020 m. PSDF biudžeto nejudinamas (galimai ekonomikos krizei atidėtas) rezervo lėšas, viešojo finansavimo dalis sveikatos sistemos finansavime 2020 metams lieka tik 4,1 proc. nuo BVP.
„Natūralu, tokios išlaidos neužtikrina tvarios ir į pacientą orientuotos sveikatos sistemos, kuri duotų geresnius visuomenės sveikatos rezultatus, geresnę žmonių gyvenimo kokybę ir optimalią investicijų į sveikatos priežiūros kainą“ – sakė farmacijos komiteto vadovė R. Pumputienė.
R. Pumputienė išskyrė tris priemones, padėsiančias gerinti biudžeto planavimą ir užtikrinti sveikatai skiriamų lėšų pakankamumą:
1. Sveikatos apsaugos valstybiniam finansavimui skirti ne mažiau kaip 6,6 proc. BVP.
2. Didinti vaistams kompensuoti skirtą biudžetą tiek pat, kiek didėja bendras PSDF biudžetas, nes toks principas jau yra numatytas Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Vaistų politikos gairėse, tačiau kol kas jo nėra laikomasi.
3. Tobulinti biudžeto planavimą ir taikyti „horizonto skenavimo“ metodą. Aiškūs, apčiuopiami, kartu su įvairių sričių profesionalais išgryninti biudžeto poreikiai ir prioritetai turi būti numatomi pagal realius sveikatos poreikius. Planuojant išlaidas vaistams būtina taikyti „horizonto skenavimo“ (angl. Horizon scanning) metodą, leidžiantį įvertinti ateities gydymo tendencijas, poreikius ir kitas galimybes. Toks metodas planuojant sveikatos biudžetus tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) narių jau taikomas Austrijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Švedijoje. Jį taikyti ruošiamasi Prancūzijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, metodas iš dalies jau taikomas Italijoje ir Maltoje.
Penkios priemonės naujausių vaistų prieinamumo didinimui
Amerikos prekybos rūmų atstovai pastebi, kad neretai net ir brangiau kainuojantis gydymas generuoja geresnius sveikatos rezultatus, trumpesnį gydymo laiką, mažiau šalutinių efektų ir geresnį gydymo toleravimą.
„Toks gydymas leidžia greičiau „grįžti į gyvenimą“, o tai neša naudą ir pacientui, ir jo šeimai, ir visuomenei, ir valstybės biudžetui“ – toliau vardijo LAWG vadovė advokatė R. Pumputienė. Ji išskyrė penkias priemones, padėsiančias didinti naujausių vaistų prieinamumą:
1. Priimant sprendimus vadovautis užsienio šalių praktika. Lietuva turi remtis veikiančiomis, progresyviomis praktikomis ir užsienio, o ne kurti eksperimentines, dažnai keičiamas ir poveikio pacientams, valstybės finansams ir rinkai poveikio nevertinančias taisykles.
2. Prioritetą teikti aukštos terapinės naudos vaistams. Aukštą terapinę naudą turintys vaistai ilgina išgyvenamumą, mažina sergamumą ir (ar) ligotumą, todėl terapinės vertės nustatymo ir įrašymo į kompensavimo sąrašus kriterijuose pirmenybė turi būti teikiama jiems. Vertinant vaistų terapinę naudą, reikia vadovautis Europos šalių standartais, o ne dirbtinai kurti griežtesnius kriterijus ir taip atitolinti inovatyvių vaistų kompensavimą Lietuvos pacientams. Ir atvirkščiai – pridėtinės terapinės naudos neturintys vaistai į kompensavimo sąrašus turi būti įtraukti tik tuo atveju, jei tai duoda ekonominę naudą. Taip būtų taupomos ir gyventojų, ir valstybės lėšos.
3. Dažnai taikyti kuo įvairesnes inovatyvių vaistų prieinamumo schemas. Pasaulyje yra daug pavyzdžių, kaip galima didinti inovatyvių vaistų prieinamumą pacientams taikant specialias tam skirtas sutartis, sudarytas su vaistų gamintojais. Šiose sutartyse susitariama dėl tam tikrų vaistų tiekimo pacientams ir kompensavimo sąlygų, tokios sutartys gali būti ir finansinės, ir klinikiniais rezultatais pagrįsto pobūdžio, ir mišrios. Tarp tokių prieinamumo schemų pavyzdžių – sutarto/pradinio gydymo laikotarpio apmokėjimas gamintojo lėšomis; sutartos vaisto dozės vienam pacientui apmokėjimas PSDF biudžeto lėšomis, dozės viršijimo apmokėjimas – gamintojo lėšomis ir pan.
4. Dėl to, ar vaistus reikia kompensuoti, spręsti vadovaujantis stebėsenos sistemų rezultatais. Stebėsenos sistemos leidžia priimti realius poreikius atliepiančius sprendimus, todėl jų taikymas priimant sprendimus – būtinas. Šiuo metu jau veikia tokios sistemos kaip SVEIDRA, tačiau dar būtų galima kurti naujas Valstybinės ligonių kasos, e-sveikatos informacines posistemes stebėsenos sistemas (pvz., Onkologinių, reumatinių ir kt. ligų duomenų bazes). Pagal šių stebėsenos sistemų duomenis būtų galima realiai vertinti vaistų efektą praktikoje, įvertinti ne tik su sutarties vykdymu susijusius klinikinius rezultatus, bet ir kitus klinikinius parametrus (pvz. bendrą išgyvenamumą ir t.t.).
5. Užtikrinti skaidrumą. Jokie pokyčiai nebus ilgalaikiai, jokios programos ir politinės priemonės neveiks, jei vaistų kompensavimo sistemos skaidrumas bus „popierinis“, o ne realiai veikiantis. Siekiant didesnio skaidrumo, būtina: a) užtikrinti nešališkumą per viešumą – įstatymu sureglamentuoti sprendimų priėmėjų nešališkumo laikymosi pareigą, viešinti vaistų kompensavimo komisijos darbotvarkes, priimtus sprendimus; b) įpareigoti sprendimus pagrįsti aiškiais ir viešais argumentais – dėl vaistų kompensavimo priimti sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais ir patikrinamais kriterijais.