Europa brangina laiką. Ji planuoja vis didesnius greičius ir vis didesnius planus sieja su geležinkeliais. Kelionė geležinkeliu yra saugi, komfortiška ir greita. Paskaičiuota, kad atstumai iki 300 km traukiniu įveikiami greičiau nei lėktuvu.
Tad nė kiek nestebina, kad Europoje jaučiamas padidėjęs dėmesys šiai transporto rūšiai.
Anglija pradėjo statyti geležinkelio trasą, kurioje galima pasiekti 382 km/val. greitį. Jai numatė skirti 120 milijardų eurų. Vokietija, kurioje žmonės geležinkeliais naudojasi 10 kartų (!) daugiau nei mes, geležinkelių infrastruktūros vystymui ateinantiems metams investicijas padvigubino: dabar jos sieks 8 milijardus eurų. Mūsų kaimynai latviai, kurie traukiniais keliauja šešis kartus dažniau nei lietuviai, toliau penktadaliu didina šios transporto rūšies pajėgumus ir greitį.
Lietuva pagal keleivių pervežimą geležinkeliais yra paskutinė tarp ES šalių. „Eurostat“ duomenimis, kelionės traukiniu sudaro vos 0,8 proc. nuo visų šalyje atliekamų kelionių. Mūsų šalyje labiau rūpinamasi ne žmonių, o krovinių pervežimu. Lietuvos geležinkeliai, dirbdami monopolinėmis sąlygomis, sukuria tiesiog kuriozines situacijas: nutiesę už ES pinigus naują trasą nuo Lenkijos pasienio iki Kauno, svarsto ar ją išardyti ir statyti naują, ar tiesti šalia jos kitą, bet tinkamą važiuoti normaliu europiniu greičiu.
Norint panaikinti monopoliją ir sulaukti susisiekimo geležinkeliu pažangos, būtina planuoti naują greitojo keleivinio geležinkelio trasą nuo Pilaitės iki Karmėlavos oro uosto, įjungiant ją į Rail Baltica trasą. Tokias jungtis su Rail Baltica yra suplanavusios Ryga ir Talinas.
Naujos geležinkelio trasos planavimą, statybą ir eksploatavimą būtina patikėti naujai sukurtai akcinei bendrovei, į kurią savo indėlį įdėtų ir privatus kapitalas.
Tik atsiradus rinkoje dar bent vienam žaidėjui, pasibaigtų kuriozai, pagerėtų geležinkelių reikalai, padidėtų greičiai. Tik tuomet gal ir pasivytume Europą.