Valstybės institucijos neužkerta kelio pareigūnų fizinei jėgai ir savivalei

LR įstatymai numato, kad pareigūnas be priežasties neturi naudoti fizinės jėgos ir išlaikydamas psichologinę pusiausvyrą sulaikytam asmeniui privalo paaiškinti situaciją bei tolimesnę veiksmų eigą. Tačiau Lietuvos advokatūros inicijuotas ir Seimo kontrolierių vykdytas tyrimas atskleidė kiek kitokią praktiką: pareigūnų elgesys pažeidžia žmogaus teises ir orumą bei baugina visuomenę formuodamas išankstinę nuomonę apie sulaikytąjį.

Perteklinės fizinės jėgos priemonių sąraše: guldymas ant žemės, perdėtas jėgos naudojimas ar antrankių uždėjimas. Pastarasis dažnai naudojamas ir atvedant asmenis į teismą spręsti dėl galimo jų suėmimo.

2019 metais atliktoje Spinter visuomenės nuomonės apklausoje net 73 procentai respondentų atsakė, kad vien matant vedamą asmenį su antrankiais susidaro vienareikšmiškas įsitikinimas jo kaltumu. Tai, pasak advokatų, nuo pirmos akimirkos panaikina pažeidžia žmogaus nekaltumo prezumpciją.

Minėtoje Seimo kontrolierių įstaigos ataskaitoje konstatuojama, kad Lietuvoje nėra tinkamai perkelta ES Direktyva dėl nekaltumo prezumpcijos, o Konvojavimo taisyklės yra netinkamos. Seimo kontrolierių nuomone, už tai atsakingas Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ir Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Lietuvos advokatūros sekretoriaus Pauliaus Griciūno teigimu, akivaizdu, kad nei teisiškai, nei praktiškai nekaltumo prezumpcija nėra tinkamai užtikrinta.

Tyrimo metu buvo iškelta dar viena problematika – pareigūnai nevykdo vaizdo fiksavimo procesų metu, būtent dėl to sunku nustatyti pažeidimus. Seimo kontrolierių teigimu, pareigūnams būtina suteikti vaizdo filmavimo priemones ir užtikrinti tinkamą, efektyvų jų veikimą bei naudojimą.

Kalbėdamas apie nustatytus pažeidimus Lietuvos advokatūros pavaduotojas Mindaugas Kukaitis pažymėjo, jog dažnai advokatai iš savo klientų sulaukia nusiskundimų ir dėl pareigūnų taikomo psichologinio spaudimo.

„Teisės aktai, kurie leidžia pareigūnui pačiam priimti subjektyvų sprendimą taikyti vieną ar kitą priemonę be griežtos įstatyminės kontrolės, suteikia prielaidas asmeniui jas naudoti pertekliniai. Turime pavyzdžių, kaip sulaikymai organizuojami anksti ryte, dalyvaujant šeimoms nepilnamečiams nariams, sąmoningai pakertamas pasitikėjimas bei orumas“,– teigė M. Kukaitis.

Pašalinti nustatytus pažeidimus ir imtis įstatyminių pokyčių Seimo kontrolieriai įpareigojo iki šių metų kovo 16 dienos. Tą padaryti pavedė Teisingumo ministerijai, Vidaus reikalų ministerijai, Policijos departamentui, STT, FNTT, VST, Kalėjimų departamentui.

Parašykite komentarą