2020 m. kovo 12 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai registravo Lietuvos banko įstatymo pataisą, pagal kurią priežiūros mokestį mokėtų visos licencijas turinčios Lietuvos banko prižiūrimos finansų paslaugas teikiančios įstaigos. Dabar priežiūros mokestį moka tik kelios iš Lietuvoje veikiančių 49 tokių įstaigų, 41 finansų paslaugas teikianti įstaiga iš viso nemoka šio mokesčio.
„Pagal dabartinį įstatymą daug finansų paslaugas teikiančių įstaigų deklaruodamos, kad negeneruoja pakankamai pajamų, išvengia mokėti priežiūros mokesčius. Taip atsiranda du aspektai – ir mokesčių, ir priežiūros išvengimas. Yra rizika, kad tose naujai besikuriančiose finansų įstaigose pinigus gali laikyti arba pervesti abejotinos reputacijos įmonės ar asmenys. O juk turime įsipareigojimus ir Europos Sąjungos institucijoms, pavyzdžiui, dėl terorizmo prevencijos ar pinigų plovimo“, – sako pataisos iniciatorius Julius Sabatauskas.
J. Sabatausko ir Rasos Budbergytės registruotu įstatymo projektu siūloma elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigoms įvesti 2000 eurų priežiūros mokesčio „grindis“, kurios užtikrintų, kad prie priežiūros finansavimo prisidėtų visi licencijas turintys subjektai. Kadangi iš šių minimalių įmokų būtų padengta didelė šiuo metu sumokamų priežiūros kaštų dalis, kartu siūloma proporcingai – iki 0,3 proc. – sumažinti maksimalų įmokos dydį, skaičiuojamą nuo iš licencijuojamos veiklos gaunamų pajamų. Tokiu būdu visi rinkos dalyviai, gavę licencijas, prisidėtų prie Lietuvos banko patiriamų priežiūros kaštų kompensavimo, o didesnes pajamas gaunančios įstaigos toliau mokėtų proporcingai didesnį priežiūros mokestį.
Socialdemokratų teigimu, keisti įstatymą paskatino per kelerius pastaruosius metus Lietuvoje daugiau negu dvigubai išaugęs finansinių technologijų sektorius. Tai padidino priežiūros institucijų darbo apimtis ir sąnaudas. Dabar susidaro situacija, kai keletas rinkos dalyvių yra priversti finansuoti visų naujai įsisteigusių mokėjimo ir elektroninių įstaigų priežiūrą.
„Didžiausia mokesčio našta tenka Lietuvos paštui. Šioje situacijoje nukenčia ne tik taip neproporcingai apmokestintos įmonės, bet ir jų paslaugų vartotojai. Kadangi daugiausia priežiūros mokesčio sumoka būtent tos įstaigos, kurių paslaugomis gyventojai naudojasi dažniausiai, o tai neišvengiamai didina ir šių paslaugų kainas. Be to, komerciniams bankams uždarant skyrius regionuose, mokėjimo įstaigos tampa vienintele alternatyva išsigryninti pinigus arba atlikti mokėjimus“, – teigė R. Budbergytė, Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnė.
Pasak pataisos iniciatorių, šiuo metu galiojanti priežiūros mokesčio apskaičiavimo tvarka, pagal kurią už priežiūrą sumoka tik dalis elektroninių pinigų ir mokėjimų rinkos dalyvių, prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.