Galima tikėtis, kad metams baigiantis koronavirusas bus užmirštas ir visuomenė aptarinės, kaip nauja valdžia dorosis su jo sukelta ekonomine krize. Nors ekonominė krizė būtų aplankiusi mus ir be viruso, tačiau politikams bus galimybė visiems parodyti, kaip išmintingai jie elgėsi užgriuvusios krizės metu. Esantys valdžioje teigs, kad jų pastangomis buvo išvengta didelių aukų, o opozicija akcentuos, kad esantys valdžioje kovodami su virusu persistengė ir tai sukėlė ekonominę krizę.
Mums, mokesčių mokėtojams ir tuo pačiu rinkėjams, mažiau rūpės kas buvo, o daugiau – kokią realią išeitį siūlys norintys valdyti šalį. Į varotijimą linkusi visuomenės dalis rems tuos, kurie žadės įvairiais mokesčiais paimti iš turinčių ir atiduoti beturčiams – taip mažinti socialinę atskirtį, mokant įvairias pašalpas ir didesnes pensijas bei teikiant kitas socialines paslaugas ir garantijas.
Kita visuomenės dalis, kuri nėra linkusi gyventi kitų sąskaita ir priklausyti nuo valdžios malonės, sieks, kad būtų leista dirbti, kurti gerovę patiems ir tuo pačiu paremti mažiau sėkmingus ir to nesugebančius ar nenorinčius daryti tautiečius.
Linkusi į kūrybą ir verslą visuomenės dalis jau dabar svarsto ir planuoja savo veiklą ekonominės krizės metu. Turint veiklos planą ir žinant, kokiais resursais jis bus realizuotas, galima tikėtis sėkmės.
Yra būtinybė ir didelės galimybės vystyti susisiekimo infrastruktūrą. Šioje srityje Lietuva yra žiauriai atsilikusi. Didelė dalis miesto gatvių neasfaltuotos, be šaligatvių, trūksta tiltų, nestatomi tuneliai. Nevystomas geležinkelių tinklas. Susisiekimas Lietuvos geležinkeliais lėtas ir tarp ES šalių mažiausiai naudojamas. Kelių, geležinkelių, tiltų ar tunelių statyba nereikalauja aukštos kvalifikacijos darbuotojų ir čia būtų galima įdarbinti dešimtis tūkstančių žmonių, kurie per krizę taps bedarbiais. Ypač šie darbai padėtų bedarbiais tapusiems statybininkams.
Jeigu valdžia pasektų Vakarų pavyzdžiu ir leistų susisiekimo objektus realizuoti privataus kapitalo pinigais, atsirastų darbų ir kitoms su statyba susijusioms įmonėms. Tačiau tam būtinas politinis sprendimas. Todėl jau dabar laikas tarp politikų ieškoti žmonių, kurie mato Lietuvos ūkio ateitį ir po kovos su koronavirusu, turi politinės valios dalį valdžios biznio perleisti verslui ir jau dabar priima sprendimus, kad verslas galėtų pasiruošti plačiau ir svariau panaudoti savo galimybes.