Tuo metu, kai daugelis verslų karantino metu dirba nuotoliniu būdu, o gyventojai nestokoja patarimų ir instrukcijų, kaip išvengti koronaviruso, maisto pramonės įmonės pačios ieško sprendimų bei priemonių, kaip nuo Covid-19 grėsmės apsaugoti darbuotojus ir perorganizuoti darbo procesus, kad parduotuvėse nepritrūktų maisto prekių.
„Linas Agro Group“ valdomoje didžiausioje Latvijos paukštininkystės įmonių grupėje „Putnu fabrika Kekava“ karantino metu įvestas naujas darbo reglamentas: sumažintos darbuotojų grupės pamainose, darbuotojų grupelės ir darbo zonos žymimos spalvomis bei izoliuojamos, kad darbo vietoje būtų išvengta artimo kontakto. Ypatingos saugumo ir prevencijos priemonės, kurios neleistų koronovirusui peržengti įmonės slenkstį ir padėtų apsaugoti darbuotojus bei paukštininkystės verslą nuo galimų darbo sutrikimų, įmonėse įvestos priešvelykinę savaitę.
Darbuotojus skirsto į mažas grupes
Skirtingai, nei kai kuriose kitose verslo sektoriuose, maisto pramonės bendrovėse nuotolinis darbas karantino metu faktiškai neįmanomas. „Kekavoje“, paskelbus karantiną, iš 1100 darbuotojų tik kiek daugiau kaip 40 gali dirbti nuotoliniu būdu, o visi kiti kasdien atvyksta į darbą įvairiuose cechuose ir skyriuose. Per pastarąsias dvi savaites priimta dirbti 50 naujų darbuotojų.
„Pats didžiausias mūsų iššūkis – užtikrinti saugią aplinką darbuotojams, kurie kiekvieną dieną ateina į darbą. Maisto gamybos įmonės veikla vykdoma be pertraukų, todėl labai svarbu, kad nenutrūkstami procesai būtų vykdomi visose grandyse: pašarų gamybos, paukščių auginimo cechuose, logistikos ir kituose skyriuose“, – sako Andrius Pranckevičius, „Putnu fabrika Kekava“ valdybos pirmininkas ir „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas.
„Blogiausias scenarijus tokiai įmonei kaip mūsų būtų, jei susirgtų vienas darbuotojas, tuomet karantinuoti tektų visą pamainą, o tai gali sustabdyti net ir visos bendrovės darbą. Nėra sukurta taisyklių ar patarimų, kaip turėtume organizuoti ar pertvarkyti įmonės veiklą. Todėl kartu su įmonės departamentų ir cechų vadovais bei teisininkais parengėme naują vidinės darbo tvarkos reglamentą, kuris padėtų sumažinti užsikrėtimo koronavirusu riziką ir leistų greičiau suvaldyti situaciją, jei įmonėje susirgimas būtų užfiksuotas“, – sako A.Pranckevičius.
Paukštininkystės įmonių Latvijoje veikla pagal naująjį darbo reglamentą pertvarkyta priešvelykinę savaitę. Su nauja darbo organizavimo tvarka supažindinti ir instruktuoti visi darbuotojai.
Pirmiausia, įmonės pamainų darbuotojai suskirstyti į dešimtis mažesnių „spalvotų“ grupių – po 10 – 15 žmonių. Kiekviena grupė aprūpinama skiriamaisiais ženklais – skirtingų spalvų apyrankėmis. Įmonės viduje atitinkamomis spalvomis pažymėtos zonos, iš kurių darbuotojai negali išeiti. Taip pat sudarytos kiekvienos darbuotojų grupės judėjimo, atvykimo ir išvykimo į darbą, pietavimo grafikai, kad skirtingose zonose dirbantys žmonės nesusidurtų su kitų grupelių dirbančiaisiais.
„Teko samdyti daugiau autobusų ir organizuoti daugiau maršrutų, kuriais iš aplinkinių miestelių kasdien vežami darbuotojai, kad galėtume kiekvieną grupelę atvežti atskirai. Įėjimas ir išėjimas į darbo vietą taip pat organizuojamas kiekvienai grupelei atskirai. Nemažai užtrukome, kol nubraižėme daugybę naujų darbuotojų judėjimo schemų. Suprantame, kad tokia tvarka sukels papildomų sunkumų, pareikalaus daugiau laiko ir investicijų, tačiau šiandien mums svarbiausia – darbuotojų saugumas“, – sako A. Pranckevičius.
Matuoja ne tik darbuotojų temperatūrą, bet ir nuotaiką
Prevencinių priemonių Latvijos paukštininkystės bendrovėse buvo imtasi dar vasario mėnesio pradžioje, kad būtų apsisaugota nuo paukščių gripo, kuris ėmė sparčiai plisti kaimyninėje Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Pasak „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojo Andriaus Pranckevičiaus, ruošiantis paukščių gripo pandemijai, paukštininkystės įmonėse buvo pasirūpinta prevencijos priemonėmis, sustiprinta darbuotojų asmens higienos tvarka. Apie tai darbuotojai buvo informuoti įvairiomis vidinės komunikacijos priemonėmis: nuo vaizdo instruktažų, transliuojamų TV ekranuose, iki kūrybingų plakatų ir lipdukų su informacija apie rankų plovimą bei įvairių tipų bakterijas ir virusų sukėlėjus bendro naudojimo patalpose.
Įvedus karantiną dėl Covid-19, įmonėse buvo imtasi dar griežtesnių prevencijos priemonių: sustabdytos visos komandiruotės, kelionės ir svečių, rangovų bei lankytojų vizitai, administracines patalpas imta dezinfekuoti dukart per dieną ir kas valandą vėdinti mažiausiai po 10 minučių. Taip pat dezinfekuojamos transporto priemonės ir autobusai, kuriais kasdien į darbą atvežami darbuotojai. Darbuotojų, kurie turi bent mažiausių į peršalimą panašių simptomų, prašoma neiti į darbą. Visi dirbantieji taip pat aprūpinti vitaminais imunitetui stiprinti, o virtuvėlėse medaus, citrinų ir imbiero atsargos pildomos visus metus, ne tik susirgimų sezono metu.
Be to, mobiliaisiais nuotolinio veikimo termometrais buvo imta tikrinti ne tik kas rytą į darbą ateinančių darbuotojų temperatūrą, bet ir sekti bei „matuoti“ darbuotojų emocinę būklę.
„Kas rytą visų departamentų vadovų prašome pateikti ne tik veiklos, gamybos ir pardavimų duomenis, bet subjektyviai įvertinti darbuotojų emocinę būklę penkiabalėje vertinimo skalėje. Iš pradžių šis sprendimas daugeliui atrodė keistas, tačiau dabar matome, kad tai labai svarbu, ypač kai pasitaikė dienų, kuomet kai kuriuose cechuose darbuotojų emocinė būsena įvertinama trejetu ar dvejetu. Tuomet imamės papildomų veiksmų, kad išsiaiškintume tokios būsenos priežastis“, – sako A. Pranckevičius.
Pasak jo, darbuotojų nuotaikos šiuo metu iš tiesų ne pačios geriausios. Žmonės nerimauja ne vien tik dėl koronaviruso, bet, kaip atskleidė nuotaikos matavimo praktika, kartais blogų emocijų priežastys gali būti susijusios su nesunkiai išsprendžiamais darbo klausimais ar aplinkybėmis. „Džiugu, kad šiandien įmonės darbuotojų emocijų „matuoklio“ rodiklio vidurkis artėja link tvirto ketverto“, – pažymi A. Pranckevičius.
Darbo karantino metu sunkumus paukštininkystės įmonių grupė stengiasi įveikti rūpindamasi ir palaikydama ne tik savo darbuotojus bet ir tuos, kurie atsidūrė šios kovos priešakinėse linijose. „Dabar svarbiausia, kad atsilaikytų medikai, kasdien kovojantys už gyvybes ir sveikatą žmonių, kuriuos palietė koronavirusas. Per mėnesį Lietuvos ir Latvijos medikams pristatysime 10 000 porcijų vištienos ir savo sąmoningu elgesiu stengsimės prisidėti, kad ši pandemija būtų suvaldyta kuo greičiau“, – sako A.Pranckevičius.
Apie „Linas Agro Group“ paukštininkystės verslą
AB „Linas Agro Group“ valdo keturis paukštynus Latvijoje: AS „Putnu fabrika Kekava“, SIA „Lielzeltini“, SIA „Broileks“ ir SIA „Cerova“. Veikla apima pilną paukštininkystės ciklą: viščiukų perinimą, broilerių auginimą, paukštienos ir jos produktų gamybą, pašarų savoms reikmėms gamybą, mažmeninę prekybą vištiena ir jos produktais. Produkcija parduodama su prekiniais ženklais „Kekava“, „Bauska“, „Top choice poultry“ bei žyma „Užauginta be antibiotikų“. Paukštynų grupės konsoliduotos pajamos birželį pasibaigusiais 2018–2019 finansiniais metais siekė 77 mln. Eur, parduota virš 32,6 tūkst. tonų paukštienos ir jos gaminių.
Daugiau informacijos:
Andrius Pranckevičius
„Putnu fabrika Kekava“ valdybos pirmininkas ir
AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininko pavaduotojas
Mob.: 8 687 71419
E. p. a.pranckevicius@linasagro.lt