Mes, Lietuvos medikų sąjūdis, kreipiamės į Jus:
- dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) pateikto Deklaracijos dėl medikų ir kartu su jais dirbančių darbuotojų, teikiančių paslaugas dėl covid-19 ligos darbo saugos ir darbo organizavimo užtikrinimo (toliau – Deklaracija) projekto;
- išsakome savo nuogąstavimus dėl Deklaracijos tikslo, paskirties, formos bei turinio, o taip pat kitų susijusių klausimų;
- teikiame savo pastabas, pasiūlymus ir komentarus Deklaracijai;
- raginame nuosekliai, atsakingai ir savalaikiai vykdyti Lietuvos Respublikos teisės aktus, kurie buvo priimti tiek iki karantino įvedimo, tiek karantino įvedimo Lietuvos Respublikoje metu, reikalavimus.
Organizacijos nuosekli pozicija išdėstoma toliau.
Pirma, nėra aiški Deklaracijos paskirtis ir teisinė reikšmė. Deklaracija Lietuvos teisinėje sistemoje yra suprantama kaip viešas iškilmingas pareiškimas (sąvoka apibrėžta Lietuvių kalbos žodyne ir teisės doktrinoje), kuriame apibrėžiama valstybės, atitinkamos partijos arba tarptautinės organizacijos pozicija svarbiausiais, strateginiais, programiniais klausimais.
Organizacijos atlikta analizė byloja apie tai, jog klausimai (nekomentuojant jų turinio bei teisinių pasekmių konteksto), aprašyti Deklaracijoje (šioje pozicijos dalyje nekomentuojant Deklaracijos turinio, formos bei neteikiant kitų pastabų) jau yra išspręsti žymiai aukštesniu teisiniu lygiu – ES reglamentuose, Lietuvos Respublikos įstatymuose bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyti pavedimai (įpareigojimai) valstybei, darbdaviams, darbuotojams bei kitiems suinteresuotiems subjektams, apibrėžti galimi sprendimai, jų taikymo sąlygos bei terminai.
Primename šių teisės aktų, tarptautinių bei nacionalinių dokumentų, gairių bei rekomendacijų sąrašą:
- Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamentas (ES) 2016/425 dėl asmeninių apsaugos priemonių, kuriuo panaikinama Tarybos direktyva 89/686/EEB (OL 2016);
- Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
- Lietuvos Respublikos darbo kodeksas;
- Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos darbe įstatymas;
- Darbuotojų aprūpinimo asmeninėmis apsaugos priemonėmis nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1- 331, reikalavimais;
- Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946, reikalavimais;
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. 186 „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų asmeninių apsauginių priemonių, dėvimų teikiant paslaugas sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, sąrašo ir naudojimosi jomis taisyklių patvirtinimo“;
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. V-387 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“;
- Geros praktikos vadovas „Rizika darbuotojų sveikatai ir saugai sveikatos priežiūros sektoriuje“ (interaktyvus priėjimas https://www.vdi.lt/AtmUploads/RizikaDSSsveikatosprieziura.pdf.);
- Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimas „Dėl asmeninių apsaugos priemonių (AAP) poreikio sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose gydomi pacientai, galimai užsikrėtę ar sergantys koronavirusu COVID-19“ (interaktyvus priėjimas https://www.ecdc.europa.eu/sites/default/files/documents/novel-coronavirus-personalprotective-equipment-needs-healthcare-settings.pdf);
- Valstybinės darbo inspekcijos 2020 m. kovo 20 d. rekomendacijos medicinos darbuotojų apsaugai nuo COVID-19 viruso. Minimalūs saugos ir sveikatos reikalavimai. Saugos ir sveikatos užtikrinimo garantijos (https://www.vdi.lt/AtmUploads/REKOMENDACIJOS_COVID_19.pdf).
Raginame SAM laikytis šiuose teisės aktuose bei dokumentuose nustatytų reikalavimų, nuosekliai ir laiku juos įgyvendinti (vykdant valstybės pareigas karantino laikotarpiu), taip užtikrinant valstybės sveikatos sistemos tvarumą ir joje dirbančių sveikatos priežiūros specialistų, kovojančių su COVID-19, apsaugą.
Antra, nėra aišku, kokiu principu buvo pasirinktos deklaracijos šalys. Kaip matoma iš Deklaracijos teksto, jį buvo siūloma pasirašyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovui bei 6 (šešioms) sveikatos priežiūros specialistus atstovaujančioms organizacijoms (3 (trims) profesinėms sąjungoms bei 3 (trims) asociacijoms).
Šis siūlymas yra abejotinas dėl kelių priežasčių:
- Dalis tam tikrų įsipareigojimų bei sąlygų, aprašytų Deklaracijoje, priklauso Lietuvos Respublikos Seimo bei Vyriausybės kompetencijai (pvz., 5 punktas), SAM ir darbdavių (sveikatos priežiūros įstaigų) kompetencijai (pvz., 1, 4, 6 bei 10 punktai), tačiau tarp Deklaraciją pasirašančių šalių nėra nei Seimo, nei Vyriausybės, nei Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovų, nei Trišalės tarybos atstovų);
- Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo kaip viešojo administravimo subjekto, turinčio teisę priimti tam tikrus įsipareigojimus, veiklos trukmė apribota karantino laikotarpiu, tad nėra aišku, kas (Vyriausybė, kuri paskyrė Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovą arba SAM, kuriai kaip viešojo administravimo subjektui šiuo metu vadovauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas) perimtų įsipareigojimus pagal siūlomą Deklaraciją;
- Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis sveikatos priežiūros specialistus atstovaujančių profesinių sąjungų Lietuvoje yra 80, medicinos draugijų ir medikų asociacijų – 65, tad nėra aišku, kodėl Deklaraciją siūlyta pasirašyti organizacijoms, kurios sudaro 4 % nuo visų veikiančių organizacijų.
Trečia, Deklaracija siūloma perkelti tam tikras viešojo administravimo funkcijas nevyriausybinėms organizacijoms.
Sistemiškai analizuojant Deklaraciją, o taip pat vertinant jos atskirus punktus (pvz., 7, 8, 12 punktai) darytina išvada, kad SAM tam tikras savo funkcijas bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo funkcijas su šia Deklaracija siekia perkelti pasirašančioms sveikatos priežiūros specialistus atstovaujančioms organizacijoms.
Šis siūlymas kelia klausimų, kadangi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Konstitucinio teismo doktrina bei Lietuvos Respublikoje nusistovėjusia viešojo administravimo formavimo praktika:
- tik Lietuvos Respublikos Seimas gali deleguoti viešojo administravimo funkcijų nevyriausybinėms organizacijoms;
- minėtų funkcijų delegavimas vykdomas įkuriant (įsteigiant) profesinę arba šalinę savivaldą – atitinkamus rūmus.
Tuo atveju, jeigu SAM su Deklaracija siekia sukurti pagrindą Medikų rūmų atsiradimui, prašome tai aiškiai ir nuosekliai įtvirtinti Deklaracijoje.
Ketvirta, abejotina, ar SAM, teikdama derinti Deklaracija organizacijoms, laikosi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų ir geros administravimo praktikos dėl sprendimų priėmimo ir derinimo terminų.
Primename, kad Deklaracijos tekstas buvo pateiktas derinimui 2020 m. balandžio 12 d. (antrą Velykų dieną) su nurodymu kuo skubiau pateikti komentarus bei pastabas šiam dokumentui. Tą pačią dieną Deklaracijos projekto tekstas buvo patikslintas SAM ir atsiųstas naujai.
Raginame SAM laikytis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir jame nustatytų teisės aktų ir norminių dokumentų derinimo terminų. Be to, primintina, jog SAM 2020 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. V-51 yra patvirtinusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos bendradarbiavimo su nevyriausybinėmis organizacijomis tvarkos aprašą, kuriame taip pat yra nustatytos tam tikros dokumentų su NVO derinimo procedūros.
Penkta, Deklaracija taisytina ir tobulintina dėl jos atitikimo Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimams. Atkreipiame SAM dėmesį, kad Deklaracijos 1, 2, 4, 5, 6, 9 bei 11 punktai kildinami iš darbo santykių aplinkos ir jau yra sureguliuoti bei vykdomi, tad nėra aišku, kodėl esamos teisinės aplinkos reikalavimus reikia kartoti Deklaracijoje. Dar kartą raginame SAM tinkamai laikytis esamų teisės normų ir vykdyti savo kaip institucijos, o Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – savo funkcijai priskiriamų pareigų karantino metu.
Šešta, Deklaracijos 9 punktas prieštarauja Darbo kodekso bei sveikatos priežiūros paslaugų licencijavimo teisiniam reguliavimui bei sudarytų pagrindą sustabdyti ir (arba) nutraukti rajonuose (regionuose) veikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą.
Atkreipiame dėmesį, kad SAM lydimuose laiškuose, kuriais buvo siųstas Deklaracijos tekstas, nurodė, kad ši Deklaracija taps pagrindu priimti atitinkamus teisės aktus. Tai reiškia, kad Deklaracija taptų faktiniu pagrindu SAM priiminėti atitinkamus sprendimus.
Pabrėžiame, kad:
- Deklaracijos 9 punktas prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodeksui, kitiems Lietuvos Respublikos teisės aktams bei patvirtintai teismų praktikai, todėl jis negali būti patvirtinta siūlomos redakcijos. Pvz., teiginys „faktinė pilno krūvio darbo vieta būtų tik vienoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, užtikrinant ne mažesnį iki darbuotojo darbo vienoje darbovietėje gaunamo darbo užmokesčio dydį“ reiškia, kad specialistui padidintus darbo krūvį vienoje darbovietėje, joje jam gali būti nemokama už papildomas funkcijas ar darbo krūvį, kas iš esmės pažeidžia specialisto kaip darbuotojo teises ir teisėtus interesus;
- nėra aiškus Deklaracijos 9 punkto įgyvendinimo mechanizmas, kadangi SODRA darbdaviams informacijos apie jų darbuotojų darbo krūvį ir darbovietės nėra įpareigota pateikti;
- įgyvendinus Deklaracijos 9 punktą, nemaža dalis Lietuvos gydymo įstaigų, teikiančių paslaugas rajonuose (regionuose) neteks sveikatos priežiūros specialistų, o tai sudarys pagrindą stabdyti arba net gi naikinti jiems išduotas ASPĮ licencijas;
- tuo atveju, jeigu SAM priims atitinkamus įsakymus ar kitus teisės aktus Deklaracijos 9 punkto pagrindu, tai bus absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, kuris keltų neigiamas teisines pasekmes tiek įstaigoms, tiek specialistams, tiek valstybei.
Griežtai pasisakome prieš Deklaracijos 9 punkto dabartinę redakciją ir ragina SAM ją tikslinti bei tobulinti.
Septinta, nėra aiškus Deklaracijos poveikis šalies bei sveikatos priežiūros įstaigų finansams. Atliktais skaičiavimais tam tikrų Deklaracijos sąlygų įgyvendinimas pareikalautų papildomų 35 mln. eurų. Tai papildoma naštą valstybės biudžetui, kurią reikia įvertinti. Todėl prašome SAM pateikti poveikio vertinimo ataskaitą, kuri turėtų būti parengta valstybės strateginiams dokumentams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimais. Maloniai primename, kad deklaracija Lietuvos teisinėje sistemoje yra suprantama kaip viešas iškilmingas pareiškimas (sąvoka apibrėžta Lietuvių kalbos žodyne ir teisės doktrinoje), kuriame apibrėžiama valstybės, atitinkamos partijos arba tarptautinės organizacijos pozicija svarbiausiais, strateginiais, programiniais klausimais.
Tikimės, kad išsakyti nuogąstavimai, pastabos bei pasiūlymai bus naudingi SAM.
Dar kartą pabrėžiame, kad šalies strateginiai dokumentai turi būti nuoseklūs, išsamūs ir išdiskutuoti. Esame pasiruošę dalykiškam bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai.
Pagarbiai,
Lietuvos medikų sąjūdžio Valdybos pirmininkė Živilė Gudlevičienė
Už pagalbą esame dėkingi gerb. Andrej Rudanov.