Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto lekt. dr. Rasa Pranskūnienė
Vos prieš porą mėnesių kelionių ir turizmo industrijos pasaulio ekonomikos žemėlapyje dar užėmė beveik 9 proc. vietos. Tačiau dėl COVID-19 viruso kilusi pandemija šį sektorių sustabdė akimirksniu. Ir tai jam yra iki šiol neregėto masto iššūkis. Ekspertai prognozuoja, jog tam, kad sektorius atsigautų, reikės nemažai laiko, be to, procesas reikalaus naujų sektoriaus vystytojų žinių bei sprendimų.
Dar prieš dešimtmetį Taivano mokslininkai C. K. Mao, C. G. Ding ir H. Y. Lee, remdamiesi ir kitais autoriais, yra atkreipę dėmesį į tai, jog turizmo industrijų paklausa yra ypač jautri visuomenės saugumo ir sveikatos problemoms, tarptautinės politikos pokyčiams, stichinėms nelaimėms bei ligų epidemijoms.
Prisiminkime, kas įvyko, Pasaulio sveikatos organizacijai 2003 m. kovo pradžioje paskelbus įspėjimą dėl SARS (sunkaus ūminio respiracinio sindromo) pavojaus ir rekomendavus skubiai apriboti keliones.
Infekcijos baimė, valstybių vyriausybių įvestos karantino priemonės daugelį žmonių paskatino atšaukti arba pakeisti savo kelionių planus, tad SARS epidemija skaudžiai kirto pasaulinei kelionių ir turizmo industrijai: 2003 m. išvykstamųjų kelionių sumažėjo apie 694 mln., t. y. jų skaičius buvo 8,6 mln. arba 1,2 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniais metais. Tai – didžiausias užfiksuotas kritimas, tuo metu stipriai paveikęs viso pasaulio turizmo industrijas.
COVID-19 pandemijos sukelta pasaulinė krizė yra nepalyginti didesnio masto ir daro kur kas didesnį poveikį turizmui. Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (The World Tourism Organization, UNWTO) prognozuoja, kad pasaulio mastu turistų skaičius 2020 m. gali sumažėti 20–30 proc. – nuo 1,46 mlrd. atvykstančiųjų turistų 2019 m. iki 1,02–1,17 mlrd. šiemet. Šis kritimas gali padaryti 300–450 mlrd. JAV dolerių finansinių nuostolių.
Kokių veiksmų turėtų imtis turizmo industrijų vystytojai jau šiandien? Karantino sąlygomis sudėtinga prognozuoti turizmo ateitį, tačiau naivu būtų tikėtis, jog iš karto po pandemijos gyvensime taip, kaip anksčiau.
Tikėtina, kad taip, kaip keliavome iki šiol, ateityje nebekeliausime, todėl įprastos turizmo formos turės keistis. Pasibaigus pandemijai ko gero apskritai nebegrįšime prie anksčiau įprasto gyvenimo būdo. Neatsitiktinai pasaulio medijose vis dažniau pasigirsta įžvalgų apie „naujojo normalumo“ sampratą bei pastebima, kad pasaulio visuomenės laukia iššūkis kurti „naująjį normalumą“ (angl. new normal). Todėl jau dabar turime ruoštis gyvenimo po pandemijos iššūkiams. Skirtingai nei kitiems verslo sektoriams, turizmui prireiks ilgesnio laikotarpio atsigauti, nes keliautojai visų pirma norės įsitikinti, kad keliauti yra saugu. O šis procesas užtruks.
Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos (World Travel & Tourism Council, WTTC) prezidentė ir generalinė direktorė G. Guevara, remdamasi naujausia COVID-19 poveikio ekonomikai ataskaita, atkreipia dėmesį į tai, kad visa ekonominė situacija labai priklausys nuo kelionių ir turizmo sektoriaus atsigavimo spartos, nes pernai šis sektorius sudarė net 8,8 proc. pasaulio ekonomikos. Todėl jau artimiausiais mėnesiais G. Guevara ragina valstybių vyriausybes kelionių ir turizmo sektoriuje išsaugoti ne mažiau kaip 75 mln. darbo vietų.
Jungtinės Karalystės Bournemouth universiteto profesorius D. Buhalis, dalydamasis įžvalgomis apie COVID-19 pandemijos sukeltą turizmo krizę, įžvelgia tendenciją, kad vietos smulkiajam turizmui atsigauti bus lengviau, ir jis jau šiemet turi daugiau vystymosi galimybių. O štai stambusis turizmo verslas stagnuos kur kas ilgiau.
Garsus JAV svetingumo ir kelionių strategas V. Singh neabejoja, kad ateityje žmonės pradės vėl keliauti, tačiau daugeliui viešbučių sugrįžimas į ankstesnį ritmą bus lėtas ir skausmingas. Šis pajamų optimizavimo ekspertas numato ilgą ir sudėtingą kelią atsigavimo link ir įspėja, kad procesas pirmiausia turėtų prasidėti nuo svetingumo organizacijų lankstumo.
Indonezijos reformų ir ekonomikos centro (Center of Reform on Economics, CORE Indonesia) direktorius M. Faisal atkreipia dėmesį, kad turistų lankomas Indonezijos vietas 2018 m. nusiaubus Lomboko žemės drebėjimui, praėjus pusmečiui po šio įvykio turistų skaičius vis dar nebuvo grįžęs į ankstesnį lygį. Šio eksperto nuomone, COVID-19 padarys nepalyginti didesnį neigiamą poveikį, nes praktiškai neįmanoma prognozuoti, kada pandemija visiškai pasibaigs. Jei virusas išnyks trečiąjį ar ketvirtąjį šių metų ketvirčius, galima prognozuoti, kad turizmo sektorius pradės atsigauti 2021 m.
Tikėtina, kad po uždarai namuose praleistų pastarųjų mėnesių dalis žmonių bus išsiilgę kelionių, tačiau neabejotinai daugės asmenų, kuriems bus aktuali kelionės kaina, todėl bus ieškoma pigesnių ir ne itin tolimų maršrutų.
Turizmo industrijos, kaip kolektyvinė turizmo ekosistema, turėtų stengtis suprasti, kas pasikeitė ir kas geriausiai gali padėti vystytis „naujojo normalumo“ aplinkoje. Tebesitęsianti krizė turėtų paskatinti kelionių vystytojus drauge įgyvendinti įvairias atvirų duomenų iniciatyvas, dirbti kartu su kitomis organizacijomis ieškant išmaniųjų sprendimų oro uostams, viešbučiams, restoranams bei visoms kitoms turizmo grandims. Norėtųsi tikėti, kad turizmo industrijų vystymasis po šios pandemijos taps labiau tvarus ir labiau atsparus infekcijų protrūkiams, nes pasaulyje pasigirsta visiškai neoptimistinių ateities prognozių. Stanfordo universiteto (JAV) mokslininkė dr. M. Holubar prognozuoja, kad iki 2050 m. infekcijos, kurias sukels vaistams atsparūs mikroorganizmai, taps pagrindine gyventojų mirties priežastimi visame pasaulyje – mirtingumas nuo jų aplenks mirčių atvejus dėl vėžio, diabeto, transporto avarijų. Vaistams atsparūs mikroorganizmai nepaiso ir nepaisys geografinių ribų, ir jų išplitimas vienoje pasaulio dalyje kelia ir kels grėsmę visai tarptautinei bendruomenei.
Todėl jau šiandien svarbu planuoti, kaip turėtų atrodyti turizmo industrijų „naujojo normalumo“ formatas. Savo vietą šiame procese Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas mato jau šiandien – fakultete nuo ateinančių mokslo metų startuoja nauja I studijų pakopos programa „Turizmo industrijos”, kurioje bus rengiami naujos kartos profesionalai – turizmo industrijų vadybininkai, suvokiantys naujus turizmo rinkos iššūkius, sparčiai kintančius vartotojų poreikius, gebantys taikyti pažangiausias informacines technologijas, skirtas analizuoti, kūrybiškai vertinti, prognozuoti naujas šalies ir tarptautines turizmo vystymo galimybes bei kurti inovatyvias turizmo industrijas papildančias veiklas.
Grotažyme #STAY HOME TODAY, #TRAVEL TOMORROW (liet. LIK NAMIE ŠIANDIEN, KELIAUK RYTOJ) siunčiama solidarumo ir vilties žinia. Taip Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija (UNWTO) ragina viso pasaulio keliautojus dalytis turizmo sektoriaus atsakomybe kartu kovojant su COVID-19 (daugiau apie akciją: https://unwto.org/news/stay-home-today-traveltomorrow).