Seimas po pateikimo pritarė 2018 m. rugsėjo 25 d. sudarytos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvadoms.
„Atsakydami į mums suformuluotas užduotis, apsistojome daugiau ties viena užduotimi, tai yra, susitelkėme ties 2008–2018 metų laikotarpiu ir galimu interesų grupių galimai daryta neteisėta įtaka ar poveikiu valstybės institucijų vadovams, tarnautojams, jų rinkimui, skyrimui, priimamiems sprendimams, veiklai ir nagrinėjome tris epizodus. Tai yra Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos galimai patirtą poveikį, taip pat Generalinės prokuratūros ir galiausiai Seimo narių grupės kreipimosi aplinkybes į Konstitucinį Teismą, kuriuo buvo kvestionuojama pensijų reforma“, – pristatydama nutarimo projektą sakė laikinosios tyrimo komisijos pirmininkė, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Savo išvadose komisija siūlo Seimui:
- Tobulinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos(VTEK) įstatymo nuostatas, susijusias su VTEK narių skyrimo tvarka, įvertinant panašių institucijų formavimo principus Europos Sąjungoje ir užtikrinant jų didesnį nepriklausomumą nuo politikų.
- Spręsti klausimą dėl administracinės atsakomybės įvedimo už teisės aktų pažeidimus, kai, vengdami jiems įstatymu nustatytos pareigos atlikimo, valstybės politikai atsisako liudyti Seimo laikinajai ar specialiajai komisijai.
Seimo valdybai komisija siūlo sukurti darbo grupę iš Seimo kanceliarijos ir Prezidento kanceliarijos atstovų, kuri įvertintų, kiek prokuratūros savivaldos veiklos organizavimas, prokurorų, tarp jų ir generalinio prokuroro, paskyrimo tvarka, tyrimų paskirstymo tvarka atitinka Kovos su korupcija valstybių grupės (GRECO) rekomendacijas ir Europos Sąjungos valstybių narių gerąją patirtį, parengtų ir pateiktų Seimui teisės aktus, leisiančius stiprinti prokuratūros nepriklausomumą ir didinti prokurorų atrankos skaidrumą.
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos siūloma atlikti mokestinį tyrimą ir įvertinti, ar 1 euro kainos UAB „Krajama“ su žemės sklypu įsigijimo sandoriui nustatymas nebuvo pasirinktas siekiant išvengti mokesčių mokėjimo valstybei.
Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai siūloma atsižvelgiant į 2020 m. sausio 8 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimtą nutartį administracinėje byloje Nr. eA-322-575/2020 ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, jog valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, šioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje turi būti pradėtas valstybės tarnautojų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas, pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą, taip pat inicijuoti valstybei padarytos žalos išieškojimo procesą.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams ir politiniams procesams Lietuvoje išvados“ projektui Nr. XIIIP-4773 po pateikimo pritarė 55, prieš balsavo 39, susilaikė 10 Seimo narių.