Lietuvos mokiniai patiria daugiausia patyčių, lyginant su kitų Europos ir Kanados šalių bendraamžiais. Tai parodė antradienį pristatyto tarptautinio Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimo 2017–2018 (Health Behaviour in School-aged Children (HBSC)), kurį kas ketverius metus inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), rezultatai.
Naujausio tyrimo duomenimis, iš visų 45 tyrime dalyvavusių šalių ir regionų, Lietuvoje patyčias patyrė didžiausia paauglių dalis – 29 proc. berniukų ir 26 proc. mergaičių. Tuo tarpu patys iš kitų tyčiojosi 25 proc. berniukų ir 14 proc. mergaičių. Pagal tyčiojimosi iš kitų rodiklį Lietuvą tik vienoje amžiaus grupėje (11 m.) aplenkė Moldova, tačiau kitose mokinių amžiaus grupėse (13 m. ir 15 m.) Lietuvos rodikliai išliko didžiausi.
Vertinant Lietuvos vaikų patyčių internete patirtis, elektronines patyčias patyrė 25 proc. berniukų ir 19 proc. mergaičių, iš kitų internete tyčiojosi 27 proc. berniukų ir 13 proc. mergaičių. Pagal patyčių internete paplitimą tarp mokinių Lietuvos rodikliai taip pat vieni didžiausių – skirtingose amžiaus grupėse Lietuva visur patenka į penketuką šalių, kuriose didžiausia mokinių dalis patyrė patyčias ar patys tyčiojosi iš kitų internete.
Tarptautinėje HBSC tyrimo ataskaitoje lyginami 2014 ir 2018 metų rezultatai bei nurodomi įvykę reikšmingi pokyčiai. Lietuvos rezultatuose yra nurodomi du reikšmingi pokyčiai: sumažėjo (nuo 35 iki 29 proc.) 11 metų patyčias patyrusių berniukų ir sumažėjo (nuo 31 iki 24 proc.) 13 metų besityčiojančių berniukų.
Pasaulio sveikatos organizacija jau daugiau nei 30 metų vykdo tarptautinį Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą, kuriame lyginami įvairūs su paauglių sveikata susiję rodikliai skirtingose šalyse Europoje ir Kanadoje. Lietuva, šiame tarptautiniame tyrime dalyvaujanti nuo 1992 m., kas ketverius metus turi galimybę stebėti patyčių masto pokyčius Lietuvos mokyklose ir palyginti juos su kitomis šalimis. Lietuvoje šį tyrimą vykdo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkai.
„Pagal patyčių paplitimo mastą tyrime didžiausiais rodikliais išsiskiria Rytų Europos šalys – Lietuva, Latvija, Estija, Ukraina, Rusija, Moldova. Nors patyčių paplitimas tarp mūsų šalies mokinių, kaip ir ankstesniuose tyrimuose, išlieka didžiausias ar vienas didžiausių, vilties teikia nacionalinio tyrimo rezultatų dinamika, – teigia HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslininkas prof. dr. Kastytis Šmigelskas. – Lyginant su prieš ketverius metus vykdytu tyrimu, stebime nežymias patyčių paplitimo tarp mokinių mažėjimo tendencijas: 2014 m. patyčias patyrė 29 proc. mokinių, o 2018 m. – 27,6 proc.“
Patyčias patiriančių berniukų ir mergaičių Lietuvoje yra gerokai daugiau už šio tyrimo šalių vidurkį. Analizuojant tyčiojimosi iš kitų reiškinį, pastebima, kad Lietuvoje 3-4 kartus daugiau berniukų tyčiojosi iš kitų nei šio tyrimo šalių vidurkis. Lietuvos mergaičių, kurios tyčiojosi, rodiklis taip pat yra didesnis už šalių vidurkį, bet ne taip ženkliai kaip berniukų. Ataskaitoje pažymima, kad Lietuvoje tyčiojimosi iš kitų tyrimo rezultatuose yra reikšmingas skirtumas tarp lyčių, t.y. berniukai reikšmingai dažniau tyčiojasi nei mergaitės.
Šis tyrimas Lietuvoje buvo atliktas tais pačiais mokslo metais, kai nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Švietimo įstatymo pakeitimai, kuriais buvo siekiama sukurti kovos su smurtu sistemą visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose.
„Įstatymo pataisų atsiradimas rodo, kad valstybė siekia sistemiškai spręsti smurto problemas mokyklose, tačiau tai automatiškai nepanaikina patyčių – būtinas sistemingas ir ilgalaikis įstatymo nuostatų diegimas mokyklose, – teigia „Vaikų linijos“, 17 metų vykdančios kampaniją BE PATYČIŲ, vadovas dr. R. Povilaitis. – Dar neseniai galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, kad patyčios vyksta tik tarp vaikų ir yra tik vaikų ir mokyklų problema. Iš tiesų patyčios ir žeminantis elgesys vyksta ir darbovietėse tarp suaugusiųjų. Šis reiškinys darbo aplinkoje buvo mažai pastebimas iki 2019 m. rudens, kai Lietuvą sukrėtė gydytojo savižudybė ir atsirado daug viešų liudijimų apie suaugusiųjų patiriamą žeminantį elgesį darbovietėse.“
„Nepalanki, neatjaučianti aplinka, kurioje žmogus nėra priimamas toks, koks yra, kur vis dar egzistuoja stipri hierarchinė sistema, kur amžius ar statusas dažnai naudojami kaip galia, palaiko patyčių ir kitokio žeminančio elgesio egzistavimą tiek tarp vaikų, tiek tarp suaugusiųjų, – teigia HBSC tyrimo Lietuvoje pagrindinis tyrėjas prof. K. Šmigelskas. – Reikėtų keisti ir formuoti kitokį socialinį klimatą, kuriame efektyviau suveiktų priemonės, skirtos patyčių paplitimui mažinti.“
Daugiau apie tarptautinį Moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimą (HBSC) galite rasti čia: http://www.hbsc.org ir http://hbsc.lt