Atsigavimas po COVID-19: ar tikrai verta pasimokyti iš Kinijos?
Pasak Tarptautinio valiutos fondo vadovės Kristalinos Georgijevos (Kristalina Georgieva), tai pati sunkiausia ekonominė krizė nuo XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio depresijos. Jungtinių Tautų Organizacijos atliktame tyrime teigiama, kad dėl viruso protrūkio, 81 % – 3,3 mlrd. visame pasaulyje dirbančių žmonių darbo vietos buvo visiškai ar iš dalies uždarytos. Tam, kad atsigavimas po krizės būtų sėkmingesnis, daugelis siekia pasimokyti iš Kinijos – šalies, kuri ėmė atsitiesti po krizės, kai likęs pasaulis vis dar nebuvo paveiktas viruso.
Vasarį, kuomet mes Baltijos šalyse gyvenome įprastą gyvenimą, keliavome ir mėgavomės slidinėjimu Alpių kalnuose, Kinija jau kurį laiką buvo ištikta krizės ir palaipsniui pradėjo atidarinėti biurus, restoranus bei teikti paslaugas. Uhano oro uostas buvo atidarytas balandžio mėnesį, mokyklos – gegužę, o ekonominiai rodikliai rodo, kad Kinijos ekonomika grįžta į įprastinę būseną. Visi atidžiai stebi Kinijos ekonominės veiklos rezultatus. Likęs pasaulis, kovojantis su virusu ir dedantis pastangas vėl atkurti verslus, nuo Kinijos atsilieka pora mėnesių. Jos sėkmės ar suklupimai galėtų pamokyti kitus. Ar gyvenimas Kinijoje pamažu grįžta į senąsias vėžes, ar vis dėlto tai tik iliuzija? Atsakyti į šį klausimą mums padeda „Deloitte China“ vyresnysis partneris Jensas Evertas (Jens Ewert) ir pateikia Kinijos atsigavimo kelio apžvalgą.
Šiame etape, panašiai kaip Baltijos šalyse, vieni sektoriai vis dar patiria nuosmukį, kiti – sparčiai atsigauna. Nenuostabu, kad mažmeninei prekybai, o ypač prabangos prekių parduotuvėms didelę įtaką padarė prekybos taškų uždarymas ir papildoma privalomųjų atostogų savaitė. Nuo kovo vidurio pirkėjų srautas buvo ribotas, tačiau pardavimai vis dėlto auga. Apskaičiuota, kad šiomis dienomis Kinijoje buvo atidaryti tik 60% viešbučių, taigi likę yra uždaryti, o norint veiklą atnaujinti pilnu tempu, prireiks nemažai laiko. Kita vertus, maisto prekių parduotuvių pardavimai vasarį buvo sėkmingiausi 2020 m., nes pirkėjai ieškojo šviežių, bei kokybiškų produktų. Nors grožio sektoriuje pardavimai sumažėjo, odos priežiūros priemonių pardavimai išaugo, nes žmonės daug laiko praleido patalpose ir naudojosi rankų dezinfekantais, kurie atitinkamai pareikalavo daug odos drėkinimo priemonių. Daugumoje Kinijos vietų, išskyrus Uhano miestą ir Hubėjaus provinciją, griežtos karantino sąlygos nebuvo taikomos, tačiau žmonėms buvo rekomenduojama likti namuose, todėl užsakymai internetu smarkiai išaugo, o daugelis restoranų pakeitė savo veiklos pobūdį siūlydami maisto pristatymo į namus paslaugą.
“Naujoji realybė Kinijoje be abejonių neapsieis be sveikatos kontrolės ir judėjimo stebėjimo aspektų. Kaukių nešiojimas viešose erdvėse ar bendraujant su nepažįstamais žmonėmis taps kasdienybe, o stebėjimo ir sekimo technologijos taps įmantresnėmis ir padės greitai imtis veiksmų, bei išvengti naujų ligos protrūkių galinčių sukelti antrą Uhano krizę. Sumažėjus žmonių nerimui ir susirgimų rizikai, padidėjo pasitikėjimas sveikatos sistema, todėl bendra visuomenės sveikata ir ekonominis atsigavimas dabar yra svarbiausias prioritetas“, – sako Jensas Evertas.
Šiuo metu beveik 94 % Uhano įmonių atnaujino savo veiklą. Didelių pramonės įmonių rodiklis viršijo 97 %, o paslaugų įmonių – 93 %. Vis dėlto neaišku, kokios iš tikrųjų yra veiklos apimtys – Uhano pramonės įmonėse dirba tik 60 % darbuotojų, o elektros energijos suvartojimas yra penktadaliu mažesnis nei tuo pat metu pernai. Viruso protrūkis įvyko prieš pat kinų Naujųjų metų šventimą, per kurį paprastai daugiau nei 100 mln. žmonių keliauja visoje Kinijoje ir už jos ribų. Verslo ir ekonomikos atsigavimui vis dar dideliu iššūkiu išlieka šių žmonių susigrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nepaisant ekonomikos pagerėjimo ženklų, nėra aišku, kas laukia ateityje – pavyzdžiui, manoma, kad prekybos sąlygos tarp JAV ir Kinijos pablogės. Virusas smarkiai paveikė abi šalis, nusmukdydamas jų ekonomikas į giliausią susitraukimą, kokio nebuvo jau dešimtmečius, ir sunaikindamas dešimtis milijonų darbo vietų. Paskutinis dalykas, kuris šiuo metu pakenktų pasauliui, yra prekybos karas tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Koronaviruso protrūkis ir karantino sąlygos sukūrė naują tikrovę, kurioje taps labai svarbu stebėti, fiksuoti ir pranešti apie asmenų judėjimą, ypač kol vakcina nėra sukurta, todėl labai tikėtina antroji banga.
Vis dėlto galimas dalykas, kad ekstrapoliuojant Kinijos patirties perspektyvas išsivysčiusioms šalių ekonomikoms, nepavyks susidaryti tikrojo vaizdo. Ekonominės struktūros tiesiog per daug skiriasi, todėl ir atsigavimo tempai bus itin skirtingi. Darant prielaidą, kad antroji infekcijos banga nepalies Kinijos, jų ekonomika iki metų pabaigos galėtų normalizuotis, tačiau tam, kad stabilizuotųsi išsivysčiusios šalys, gali prireikti trijų ar ketverių metų ketvirčių. Tikėtina, tai įvyktų 2021-iesiems einant į pabaigą.
Lieka dar daug neatsakytų klausimų. Pavyzdžiui, ar Kinija gali tapti laimėtoja taikydama savo griežtą hierarchinę sistemą „iš viršaus į apačią“? Finansinę paramą šiame etape bandoma sutelkti į mažesnius ūkio subjektus, tačiau ar jie išgyvens? Kas laukia tiekimo grandinių – pasaulinis ekonomikų atsiejimas ar paprasčiausiai pertvarkymas į mažesnius klasterius? Ir svarbiausias klausimas, į kurį galime atsakyti tik išvydę, kaip atsigauna kitos šalys – kuri „sistema“ geba sparčiau atkurti pasitikėjimą po COVID-19?