2020 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Emanuelis Zingeris įregistravo Lobistinės veiklos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti juridinius asmenis, norinčius vykdyti lobistinę veiklą, registruotis lobistais.
2017 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas, kuris buvo svarbi sąlyga Lietuvai tampant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Vienas svarbiausių pokyčių naujajame įstatyme – įpareigojimas lobistui savo veiklos pradžią deklaruoti per septynias dienas nuo lobistinės veiklos dėl konkretaus teisės akto projekto ar administracinio sprendimo pradžios. Iki tol lobistai deklaracijas turėdavo pateikti kartą per metus.
„Visgi šis įstatymas nėra iki galo tobulas. Kol lobistais nėra laikomi juridiniais asmenimis, tol išlieka prielaidos išvengti teisinio reguliavimo, kada, pavyzdžiui, interesų grupės, t. y. kokio nors verslo interesams atstovaujančios asociacijos, prisidengusios viešojo intereso gynimu, gali vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą“, – sako L. Kasčiūnas pridurdamas, kad problemos aktualumą išryškina ir teisėsaugos atliekami tyrimai, susiję su neteisėta lobistine veikla.
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus dar 2015 m. atlikto tyrimo išvados parodė, kad 6 iš 10 verslininkų nurodė, jog dažniausiai Lietuvoje įtaką siekia daryti asociacijos (59 proc.), registruoti lobistai (52 proc.), profesinės sąjungos (41 proc.) ir įmonės (35 proc.). Tokios asocijuotos struktūros veikia pagal Asociacijų įstatymą, ir tikslas yra atstovauti savo narių interesams, juos ginti ir tenkinti.
Pagal siūlomas įstatymo pataisas lobistu būtų laikomas ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo, siekiantis daryti įtaką politikams, pareigūnams, valstybės tarnautojams ir kitiems asmenims, kurie dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus ar administracinius sprendimus, kad lobistinės veiklos užsakovo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai ar administraciniai sprendimai. Jis taip pat, kaip ir fizinis asmuo, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai privalėtų teikti lobistinės veiklos deklaracijas. Juridinio asmens, juridinio asmens dalyvio, valdymo organo nario ar darbuotojo pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nebūtų laikoma lobistine veikla.
Lobistu negalėtų būti juridinis asmuo, jeigu jo dalyvis, valdymo organo narys ar darbuotojas yra jaunesnis kaip 18 metų arba pats yra politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kuris dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, administracinius sprendimus, arba įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai, arba administracine nuobauda baustas už Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimą ir nuo šios nuobaudos įvykdymo dienos nepraėjo vieni metai. Taip pat – jeigu yra valstybės ar savivaldybių institucija ar biudžetinė ar viešoji įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.
L. Kasčiūnas taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal Baudžiamąjį kodeksą atsakomybė už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas gali būti taikoma ir juridiniam asmeniui, todėl, atsižvelgiant į tai ir siekiant suvienodinti apribojimus fiziniams ir juridiniams asmenims, Lobistinės veiklos įstatymą siūloma įstatymą papildyti aplinkybe, kad lobistu neturi teisės būti juridinis asmuo, jeigu jis yra įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą arba įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl korupcinio pobūdžio baudžiamojo nusižengimo padarymo ir nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nepraėjo vieni metai.
Juridinis asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiamame jos nustatytos formos prašyme įrašyti į lobistų sąrašą turėtų nurodyti savo pavadinimą, juridinio asmens kodą ir buveinės adresą. Reorganizacijos atveju, įrašytas į lobistų sąrašą juridinis asmuo apie savo pavadinimo, juridinio asmens kodo ar buveinės adreso pasikeitimą privalėtų informuoti raštu Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją per tris darbo dienas nuo sprendimo dėl reorganizavimo priėmimo dienos. Lobistinė veikla pasibaigtų juridinį asmenį likvidavus ar reorganizavus.
Emanuelio Zingerio teigimu, lobistinė veikla nėra neigiamas reiškinys. Priešingai – tai didesnio skaidrumo teisėkūroje įrodymas ir informacijos visuomenei, kas yra naudinga ne pelno siekiančioms organizacijoms, viešinimas. Todėl įpareigojimas juridiniams asmenis registruotis lobistais, neturėtų neigiamai paveikti nevyriausybinio sektoriaus plėtros.
„Viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla nebūtų laikoma lobizmu ir kaip nors neigiamai paveikta, o kito pobūdžio organizacijos ar asociacijos, siekiančios ne naudos visuomenei, o tik siaurai fizinių ar juridinių asmenų grupei, galėtų būti laikomos lobistais“, – pabrėžė E. Zingeris.
Pasak Seimo narių, tokios pataisos padės pašalinti teisines landas įvairioms asociacijoms, prisidengiant viešojo intereso gynimu, vykdyti nedeklaruotą lobistinę veiklą ir sudarys prielaidas skaidesnei teisėkūrai.