2020 m. birželio 3 d. pranešimas žiniasklaidai
Šiandien įvyko posėdis, skirtas Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimams prieš Lietuvos Respubliką, jų vykdymo problematikai ir kitiems susijusiems klausimams aptarti.
Posėdyje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, pristatydama Vyriausybės atstovo EŽTT 2019 m. veiklos ataskaitą pažymėjo, kad 2019 m. nebuvo išskirtiniai, perduotų bylų Vyriausybei skaičius šiek tiek mažėja, bendras EŽTT pateikiamų peticijų prieš Lietuvą skaičius išlieka panašus.
Siekdamas pagreitinti bylų nagrinėjimą, pastaraisiais metais EŽTT ėmė taikyti įvairias bylų komunikavimą ir nagrinėjimą paprastinančias procedūras, dėl kurių išaugo bylų komunikavimo ir priimamų sprendimų apimtys, taip pat iš esmės padidėjo Lietuvos Vyriausybės atstovo EŽTT darbo krūvis. Dėl naujųjų procedūrų taikymo pastebimas greitesnis bylų prieš Lietuvą išnagrinėjimas Teisme, per metus EŽTT priimamų sprendimų ir nutarimų bylose prieš Lietuvą skaičius išaugo 3–4 kartus, o tai didina vykdytinų EŽTT sprendimų skaičių.
K. Bubnytė-Širmenė pristatė perduotų bylų problematiką, kurią galima būtų suskirstyti į keletą grupių, t. y. bylos dėl orumą žeminančių kalinimo sąlygų; dėl nepagrįstai ilgos suėmimo trukmės; dėl neužtikrintų teisingo teismo sąlygų; dėl nuosavybės teisių apribojimo ir kt.
Be to, Lietuvos Vyriausybės atstovė EŽTT apžvelgė 2019 m. priimtus svarbiausius EŽTT sprendimus prieš Lietuvą, kurių vienas reikšmingiausių yra Drėlingas prieš Lietuvą dėl genocido prieš Lietuvos partizanus. EŽTT svarstydamas šią bylą nusprendė, kad nebuvo pažeistas Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 7 straipsnis (nėra bausmės be įstatymo) nacionaliniams teismams nuteisus pareiškėją už genocidą prieš Lietuvos partizanus. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo Stanislovo Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), tinkamai atsižvelgęs į Didžiosios kolegijos anksčiau priimtą sprendimą Vasiliauskas prieš Lietuvą byloje, detaliai paaiškino „tautos“ sąvoką ir pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos, kaip nacionalinės, etninės grupės, dalis“.
K. Bubnytė-Širmenė dar kartą atkreipė dėmesį į bylas prieš Lietuvą, dėl kurių yra vykdoma Europos Tarybos Ministrų Komiteto sustiprinta priežiūra, t. y. dėl sprendimo byloje L. prieš Lietuvą; dėl sprendimo byloje Paksas prieš Lietuvą ir dėl sprendimo byloje Abu Zubaydah prieš Lietuvą vykdymo.
Pažymėtina, kad Komitetas tokius parlamentinės kontrolės posėdžius rengia periodiškai.
Parengė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
Rita Varanauskienė, tel. (8 5) 239 6748