2020 m. birželio 10 d. pranešimas žiniasklaidai
Užuot skatinusi pažadėtą paramą verslui, Vyriausybė pradeda koncentruotis ties valstybinių verslų plėtra. Tai daroma stumiant Lietuvos banką į atvirą interesų konfliktą, verčiant jį užsiimti veikla, prieštaraujančia jo pagrindinėms funkcijoms. Tokius valdančiųjų akibrokštus galėtų pristabdyti tik nedviprasmiškas Prezidento veto, todėl Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas inicijavo atitinkamą kreipimąsi į šalies vadovą.
„Vakar Seimas leido Vyriausybei prisiimti 500 milijonų eurų papildomų įsipareigojimų. Didžioji dalis jų – skambiai vadinamo Pagalbos verslui fondo kapitalizavimui. Skubiai dedami pagrindai valstybiniam investiciniam fondui, kuris investuos į įmonių obligacijas ir šalies įmonių akcijas, t. y. mokesčių mokėtojų pinigais bus investuojama į krizės ištiktų įmonių akcijas. Nesuformavus skaidrumo, profesionalumo, atskaitomybės ir kontrolės standartų, kurie prilygtų panašią veiklą pavyzdingai vykdančiam Norvegijos valstybiniam naftos fondui, lietuviškas Pagalbos verslui fondas gali lengvai virsti politiniu įrankiu ir nepasvertomis investicijomis, kurios skatintų vienus verslus ir nukonkuruotų kitus. Tokių skaidrumo ir saugiklių nebuvimo įrodymas yra vakarykštis Seimo daugumos priimtas sprendimas Lietuvos banką įtraukti į Pagalbos verslui fondo komanditinės ūkio bendrovės steigėjus, komanditorius, valdymo ir priežiūros organus – nepateikiant jokių argumentų. Situacijos paradoksalumas yra dar ir tai, kad nepaisant pakeistų funkcijų Lietuvos bankas turėtų išlikti priežiūros institucija tiek pensijų fondams, tiek obligacijų ir akcijų rinkoms. Milijardinio valstybinio fondo sukūrimas be išorinės kontrolės yra nusikalstamas, neleistinas pagal ECB standartus, todėl Prezidentas, kaip finansų ekspertas, tikrai neturi kito pasirinkimo, kaip tik stabdyti šių perteklinių galių koncentraciją“, – apie susidariusią situaciją aplink Lietuvos banką kalbėjo kreipimosi į Prezidentą iniciatorius liberalas S. Gentvilas.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad pakeistu Nacionalinės plėtros įstaigų įstatymu yra sudaroma galimybė Lietuvos bankui tapti steigiančiuoju komanditinės ūkio bendrijos nariu ir veikti kitų komanditorių pavedimu. Nors pagal šį įstatymą Lietuvos bankas kartu yra įpareigotas užtikrinti tokių įstaigų priežiūrą. Dėl šios priežasties atsiranda nuolatinis Lietuvos banko, kaip priežiūrą užtikrinančios institucijos ir kontroliuojamo subjekto, interesų konfliktas.
„Lietuvos Vyriausybė net gavusi mandatą papildomiems 5 milijardams eurų, iki šiol niekaip nesugeba realiai išjudinti dėl COVID 19 pandemijos sustabdytos Lietuvos ekonomikos. Dabartiniai valdančiųjų bandymai už Vyriausybės negebėjimą priversti jos pavaldume esančias subiurokratėjusias paramos verslui institucijas dirbti, o dėl to atsakingu padaryti ir Lietuvos banką, yra labai pavojingi“, – įsitikinęs parlamentaras S. Gentvilas.