Lietuvos Vakarų regione veikiančių bendrovių vadovai pasakoja, kad iš ES gaunamos negrąžinamosios subsidijos leidžia ryžtis didesniems projektams, įsigyti naujesnę ir inovatyvesnę įrangą. Visa tai bendrovėms padeda siekti tikslo mažinti neigiamą poveikį klimatui. Iš viso Klaipėdos ir Telšių apskritims 2014–2020 metų finansiniu periodu per Lietuvos verslo paramos agentūrą (LVPA) paskirstyta 71,5 mln. Eur ES investicijų. Iš jų 3,5 mln. Eur – technologinėms ekoinovacijoms.
„Eco-inovacijos LT+“ – aplinkosauga ir ekonominė nauda
LVPA skaičiuoja, kad 2014–2020 metų finansiniu periodu Klaipėdos ir Telšių apskrityse kartu sudėjus pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ buvo sulaukta 18 paraiškų. Šių paraiškų vertė siekė 16,9 mln. Eur, prašoma investicijų suma – 7,1 mln. Eur. Pasirašyta 12 sutarčių, kurių vertė yra 8,7 mln. Eur. ES finansavimas šiems projektams siekia 3,5 mln. Eur, o nuosavos pareiškėjų lėšos sudaro 5,2 mln. Eur.
Kaip teigia LVPA vadovas Aurimas Pautienius-Želvys, investicija į tvarius technologinius sprendimus ir žaliosios ekonomikos principų taikymas įmonėse yra ilgalaikė veiklos strategija. Ji atspari krizėms, nes skirta padėti įmonėms efektyviau, šiuolaikiniais būdais siekti ekonominių tikslų.
„Dabartinėje neapibrėžtoje situacijoje labai svarbus tapo ekonominis ekoinovacijų aspektas – naudoti technologijas, kurios tiesiogiai susijusios su mažesniais kaštais. Bendradarbiaudamos su LVPA įmonės siekia aukščiausių projekto įgyvendinimo rezultatų ir fiksuoja realią inovacijų naudą įmonių rodikliams bei supančiai aplinkai“, – sako A. Pautienius-Želvys.
Kreiptis dėl ES investicijų pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ Nr. 4 įmonės gali iki liepos 27 dienos. Šio kvietimo biudžetas sudaro 22 mln. Eur.
Naujas dažymo būdas ir baseinai be chloro
LVPA susisiekė su keliomis Vakarų Lietuvos regiono įmonėmis, veikiančiomis poilsio ir laisvalaikio, technikos gamybos, valymo priemonių gamybos ir poligrafijos srityse. Įmonės šiuo metu įgyvendina arba jau įgyvendino projektus pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“.
Projektai, kuriuose diegiamos ekoinovacijų technologijos, nukreipti į siekį apsaugoti gamtą ir švelninti klimato kaitą. Šiuolaikiška technika padeda įmonėms šių rezultatų siekti, kadangi sunaudojama mažiau žaliavų, naudojamos mažiau kenksmingos arba jų visai atsisakoma.
Pavyzdžiui, Plungėje veikianti komunalinio ir žemės ūkio inventoriaus gamybos įmonė „Padagas ir Ko“ įgyvendina projektą, kurio metu pradėjo naudoti aplinkai draugišką miltelinį gaminių dažymo būdą. Šio projekto vertė siekia daugiau kaip 450 tūkst. Eur, o ES lėšų suma sudaro daugiau kaip 158 tūkst. Eur.
„Dažymas skystais dažais, kai naudojami skiedikliai, nėra draugiškas aplinkai. Skiedikliai garuoja į aplinką, be to, susidaro dažų atliekos. Kenksmingų atliekų utilizavimo išlaidos yra didelės. Tuo metu atliekant miltelinį dažymą į aplinką neišsiskiria kenksmingų atliekų Tad seniai galvojome apie miltelinio dažymo technologijas. Baigiame įgyvendinti projektą ir jau ruošiamės dirbti su nauja įranga“, – pasakoja įmonės vadovas Vytautas Padagas.
Technologijos, kurios kol kas yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, diegiamos ir įmonėje „Atostogų parkas“. Ši bendrovė siekia pagrindinių gydymo ir sveikatinimo komplekso baseinų vandenį valyti nauju metodu. Tam pagal „Eco-inovacijos LT+“ priemonę buvo skirta apie 115 tūkst. Eur, o visas projektas sudaro 342 tūkst. Eur.
„Pagal šiuo metu Lietuvoje galiojančias higienos normas ir siekdami apsaugoti lankytojų sveikatą privalome dezinfekuoti baseinų vandenį. Iki šiol vienintelis būdas tai padaryti buvo naudoti chlorą. Žinia, kad chloras yra priskiriamas prie kenksmingų medžiagų, o didesni jo kiekiai vandenyje prisideda prie aplinkos taršos ir gali sudirginti jautrią odą, gadinti maudymosi aprangą. Tad mūsų dėmesys dabar nukreiptas į alternatyvą, leidžiančią išvalyti vandenį naudojant specialų reaktorių, ir nenaudojant pridėtinio chloro. Šiuo moderniu būdu valomas baseinų vanduo yra švarus, minkštas, atitinka visas Lietuvos higienos normas ir yra saugesnis lankytojams. Tai naujiena, kurios iki šiol Lietuvoje dar niekas nebuvo įgyvendinęs“, – pasakoja bendrovės vadovas Ričardas Jovaiša.
Sutaupyti kaštai ir teigiamas klientų požiūris
Į gamyboje pritaikytas ekoinovacijas kalbintų įmonių vadovai žvelgia kaip į konkurencinį pranašumą. Darnūs sprendimai leidžia sumažinti gamybos kaštus ar išlaidas taršos mokesčiams. Kretingos rajone veikiančios profesionalių plovimo priemonių gamybos įmonės „BS Chemical“ vadovas Tadas Varpiotas pasakoja, kad nauja įranga padeda sutaupyti vandens.
„Gamyboje naudojamas produktų talpas seniau plaudavome, o vanduo buvo leidžiamas į nuotekas. Dabartinė technologija leidžia atsisakyti dažno plovimo, tad išleidžiame ir mažiau kenksmingų atliekų, sunaudojame mažiau vandens“, – palyginimą pateikia T. Varpiotas. Šios įmonės technologinių ekoinovacijų diegimo projekto vertė siekia beveik 800 tūkst. Eur, o ES finansavimas sudaro virš 350 tūkst. Eur.
Investuoti į ekoinovacijų sprendimus skatina ir rinkos paklausa visiškai naujiems technologiniams sprendimams bei noras užsakovams pasiūlyti išskirtinius produktus. Klaipėdoje veikiančios spaustuvės „Druka“ direktorius Algirdas Apulskis kaip vieną iš didžiausių projekto privalumų pažymi kuriamą didesnę pridėtinę vertę klientams, kuri turi itin didelę reikšmę konkurencingame poligrafijos sektoriuje.
„Ieškojome technologijų, kuriomis galėtume patobulinti jau gaminamą produkciją bei gaminti mums visiškai naujus išskirtinės pakuotės gaminius. Šiam tikslui pasirinkome inovatyvią lazerinę skaitmeninę technologiją. Gamybos procesas dabar pilnai skaitmenizuotas, todėl įrangos paruošimo darbui laikas sutrumpėjo 4–6 kartus, taip pat dėžučių gamybai dabar mums nebereikia brangių kirtimo formų. Kitas įrenginys – dėžučių lankstymo ir klijavimo linija, leidžianti našiai ir kokybiškai užbaigti dėžučių gamybos procesą“, – apie projektą pasakoja A. Apulskis.
Šios įmonės projekto vertė siekia 1,2 mln. Eur, ES finansavimas sudarė 559 tūkst. Eur. Įmonės vadovo pasakojimu, projekto metu pavyko sutaupyti apie 13 proc. suplanuotų lėšų, todėl už jas bendrovė, pasitarusi su LVPA, nusprendė įsigyti papildomą skaitmeninę įrangą spausdinimo mašinos formoms gaminti.
ES projektai papildo vienas kitą
Kalbintos Vakarų regiono įmonės teigia, kad ES parama padeda pagrindą gamybos plėtrai. Įsigytos naujos technologijos sudarė sąlygas didinti ir gamybos pajėgumus. Tad kai kurios įmonės, pavyzdžiui, „Padagas ir Ko“ ar „BS Chemical“, lygiagrečiai plėtė ir gamybos patalpas.
„Norėdami įvykdyti visus gaunamus užsakymus, privalėjome užtikrinti efektyvesnį gaminių dažymą. Įmonės pajėgumus padidinome keliais kartais. Dabar mūsų pagrindinis tikslas yra dvigubinti, o gal ir trigubinti gamybos apimtis. Svarbiausia, kad koronavirusas neužkirstų kelio, nes iš užsienio klientų, mažmenine prekyba užsiimančių įmonių, sulaukiame gana liūdnų prognozių rudeniui. Jie numato iki 40 proc. siekiantį prekybos mažėjimą“, – teigia V. Padagas.
Tuo metu „Atostogų parko“ vadovas R. Jovaiša pažymi, kad ekoinovacijų projektas – jau trečias kartas, kai įmonė kreipiasi ES paramos. Pašnekovo patyrimu, įgyvendinti didelius projektus be papildomų investicijų nebūtų įmanoma dėl labai ilgo projekto atsipirkimo laiko. Tuo metu ES pagalba padėjo užtikrinti projektų tęstinumą iš pradžių investuojant į baseinų, pirčių ir viešbučio kompleksą, vėliau plečiant paslaugų asortimentą, o dabar prisidedant prie aplinkosaugos.
„Didžiausias projektas, kurį įgyvendinome kartu su ES, yra „Atostogų parko“ komplekso statybos. ES finansavimas pagal priemonę „Turizmo paslaugų-produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ sudarė apie pusę kompleksui reikalingos sumos – apie 2,7 mln. Eur. Antruoju projektu, kuris 144 tūkst. Eur buvo finansuotas pagal priemonę „Intelektas LT“, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto Medicinos fakultetu tyrėme 2 km gylyje esantį mineralinį geoterminį vandenį ir, nustatę jo teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, pasiūlėme klientams naują gydomąją SPA paslaugą“, – pasakoja R. Jovaiša.
Ne tik administruoja, bet ir pataria
Sėkmingai įgyvendintas ES projektas skatina nesustoti ir toliau ieškoti augimo galimybių. Tokiu požiūriu vadovaujasi kalbintų įmonių vadovai. Kai kurie jų planuoja dar spėti į 2014–2020 metų finansavimo laikotarpį ir vėl kreiptis ES paramos. Anot projektų vykdytojų, sėkmingas projekto įgyvendinimas susideda iš daugybės dedamųjų. Tarp jų svarbus ir bendradarbiavimas su LVPA.
„LVPA specialistai ne tik tikrina projekto įgyvendinimą, bet prireikus ir pataria. Kai iškildavo klausimų, kreipdavomės ir sulaukdavome atsakymų. Agentūra padėjo mums siekiant aukštų projektų įgyvendinimo rodiklių“, – teigia R. Jovaiša.
Idėjas projektams bendrovės brandino dar iki apsisprendimo kreiptis į LVPA. Štai T. Varpiotas tikina, kad projektus, dėl kurių finansavimo kreipėsi, įmonė būtų įgyvendinusi bet kuriuo atveju.
„Dėl to, kad prisidėjo ES, mes galėjome įsigyti modernesnę įrangą ir išplėsti projekto mastą. Tad ir kitiems patarčiau kreiptis paramos tada, kai įmonė jau apsisprendusi įgyvendinti projektą, nepriklausomai nuo aplinkybių. Tačiau, jei planuojama imtis projekto tik todėl, kad jis būtų įgyvendinamas su ES parama, tokia veikla netikslinga“, – įsitikinęs T. Varpiotas.
Norintys teikti paraiškas pagal ES investicijų priemonę „Eco-inovacijos“ Nr. 4 tai gali padaryti iki liepos 27 d.