2015 m. rugsėjo 30 d. posėdyje Užsienio reikalų komitetas aptarė tris ES institucijų iniciatyvas, susijusias su pabėgėlių krizės Europoje sprendimu: Europos Komisijos ir Vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai bendrą komunikatą, kuriame aptariamas ES išorės veiksmų vaidmuo, Europos Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo sudaromas ES bendras saugių kilmės šalių sąrašas ir Europos Komisijos pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomas nuolatinis krizinis pabėgėlių perkėlimo mechanizmas.
Vyriausybės pozicijas dėl šių klausimų komiteto nariams pristatė Vidaus reikalų ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai. Komunikate dėl ES išorės veiksmų teigiama, kad planuojant ir įgyvendinant ES veiksmus, šalia pagrindinio tikslo – žmonių gelbėjimo ir apsaugos suteikimo – pirmenybė teikiama ir veiksmams, kurie mažintų pagrindines migracijos priežastis migrantų kilmės valstybėse. ES prisideda prie pastangų siekti situacijos stabilizavimo Sirijoje ir Irake, teikia finansinę pagalbą Turkijai, kuriai tenka didžiausias pabėgėlių iš Sirijos srautas, plėtoja bendradarbiavimą su Vakarų Balkanų šalimis, kartu su tarptautiniais partneriais siekia prisidėti prie Afrikos valstybėse esančių problemų sprendimo.
Diskusijoje dėl Lietuvos pozicijos komiteto nariai pabrėžė veiksmingo migracijos valdymo svarbą ir išreiškė nuomonę, kad Europos Komisija galėtų aktyviau ir efektyviau taikyti turimas priemones, siekiant užtikrinti, kad visos ES valstybės narės tinkamai vykdytų savo įsipareigojimus pagal Šengeno sutartį dėl Šengeno erdvės sienų ir ES išorės sienų apsaugos.
Komitetas, atidžiai išnagrinėjęs Europos Komisijos iniciatyvą, kuria siūloma nustatyti nuolatinį krizinį perkėlimo mechanizmą, nepritarė tokio mechanizmo sukūrimui Europos Sąjungoje artimiausiu metu. Komitetas akcentavo, kad numatant pabėgėlių krizės galimą mastą ir trukmę, vertinant šios krizės pasekmes Lietuvai ir visai Europos Sąjungai, šiame etape, dar nepradėjus vykdyti pabėgėlių perkėlimo iš Italijos ir Graikijos, būtų anksti ir netikslinga sukurti privalomą krizinį pabėgėlių perkėlimo mechanizmą, tokiu būdu tarsi iš anksto programuojant nesenkantį nelegalių migrantų patekimo į Europos Sąjungą srautą. Komiteto nuomone, laikinieji perkėlimo mechanizmai gali būti pasitelkiami kiekvieną kartą, ištikus kriziniam migracijos spaudimui tam tikroje valstybėje narėje, ir pritaikyti konkrečiai situacijai, todėl komitetas pritarė nuosekliam „žingsnis po žingsnio“ pabėgėlių krizės sprendimų ieškojimui, įvertinus ir išanalizavus prieš tai įgyvendintų priemonių efektyvumą.
Komitetas dar kartą pabrėžė, kad turi būti laikomasi Lietuvos nekintančios nuostatos būti solidaria Europos Sąjungos valstybe nare pabėgėlių krizės akivaizdoje, solidarumą įgyvendinant savanoriškai ir pagal galimybes.