Ukraina negali būti paaukota ant geopolitikos aukuro – tokį stiprų signalą vakar pasiuntė Europos Parlamentas, plenarinėje sesijoje diskutavęs apie padėtį Ukrainoje. Europarlamentarai aiškiai pasakė, jog Rusijos intervencija Sirijoje neturi tapti pagrindu silpninti ES įsipareigojimus Ukrainai. Net jei ir Maskva nuspręs konstruktyviai prisidėti prie kovos su džihadistais Artimuosiuose Rytuose, o kol kas dėl to kyla rimtų abejonių, tai nereiškia, kad bus galima užmerkti akis į Rusijos agresiją Ukrainoje ir svarstyti sankcijų atšaukimą.
Asmeniškai gana neramiai laukiau praėjusio vakaro debatų dėl Ukrainos, nes, žinia, net ir kruviniausiomis karo akimirkomis atsirasdavo Kremlių palaikančiųjų EP narių. Visgi, buvo džiugu girdėti daugumos kolegų įsitikinimą, jog, nepaisant tam tikros pažangos Minsko susitarimų įgyvendinime, dabar tikrai ne laikas kalbėti apie sankcijų Maskvai atšaukimą. Rusijos agresijos Ukrainoje rezultatai nėra panaikinti: vis dar neatskurtas Ukrainos teritorinis vientisumas – aneksuotas Krymas, dalis Donecko ir Luhansko sričių tebėra kontroliuojama Rusijos remiamų separatistų, okupuotose teritorijose nuolat pažeidinėjamos žmogaus teisės, jose spalio 25 d. neįvyks Ukrainos vietos savivaldos rinkimai. Be to, rytinė Ukrainos siena su Rusija tebėra nepavaldi Kijevo kontrolei, per ją ir toliau plūsta parama separatistams. Rusija dar toli gražu neįrodė, kad yra pasiryžusi gerbti tarptautinę teisę bei savo kaimynų laisvę patiems pasirinkti savo ateitį.
Pasiųsti šią žinią ypač buvo svarbu po praėjusią savaitę Europos Komisijos pirmininko J.C. Junkerio padaryto keisto pareiškimo apie poreikį „normalizuoti“ santykius su Rusija. Iki šiol tokią retoriką dažniausiai tekdavo girdėti iš Russia Today ar Sputnik propogandistų lūpų.
Tokį pareiškimą galima suprasti kaip siūlymą tūkstančius žuvusiųjų ukrainiečių, šimtus tūkstančių pabėgėlių ir besitęsiančią okupaciją staiga užmiršti „svarbesnių reikalų“ fone. Kas dar blogiau – tokie Europos Komisijos vadovo pareiškimai negalėjo nesukelti nerimo Ukrainoje. Aš pats išsiunčiau oficialų klausimą J-C. Junkeriui su reikalavimu pasiaiškinti dėl jo pareiškimo apie santykių su Rusija peržiūrą.
Kartu džiaugiuosi, jog dauguma plenarinėje diskusijoje dėl Ukrainos dalyvavusių mano kolegų parlamentarų kvietė nepasiduoti Rusijos bandymams pasinaudoti karo Sirijoje korta, mėginant išsiderėti Europos sankcijų sušvelninimo. Tokią Europos Sąjungą ir norisi matyti – tvirtą, nuosekliai ir principingai ginančią savo vertybes, narius ir sąjungininkus.