Ar griežti Lietuvos darbo saugos reikalavimai? Neretas verslininkas greičiausiai pasakytų, jog inspektoriai galėtų ir mažiau priekabiauti, na, o statybininkas tik gūžteltų pečiais – pasirašai kartą per metus darbo saugos žurnale – ir tiek. Vis tik pagal Europos Komisijos mainų programą į Lietuvą atvykusį Danijos darbo saugos tarnybos inspektorių Larsą Skovsbo Jorgenseną nustebino veiksmas lietuviškose statybų aikštelėse.
Jis tikino, jog matydamas tokį vaizdą savo šalyje skirtų įspėjimą, o lietuviškos profsąjungos turėtų aktyviau ginti savo darbuotojų teises. Kokias darbo saugos problemas įžvelgė svečias iš užsienio? Ar turėtume atkreipti dėmesį į jo patarimus ir reikalauti griežtesnės tvarkos savo šalies statybų aikštelėse?
„Atvykau į jūsų šalį pagal Europos Komisijos mainų programą. Tai – speciali programa, kad darbo saugos inspektoriai apsikeistų patirtimi ir pamatytų, kokios taisyklės egzistuoja kitose šalyse. Norėjau aplankyti būtent Lietuvą. Kodėl? Nes Danijoje gana daug lietuvių dirba statybų aikštelėse, per pastaruosius 6–7-erius metus pastebėjau, jog jie dirba kitaip, nei danai. Tiesiog buvo smalsu – kodėl?“ – sako L. S. Jorgensenas.
Danijos inspektorius svarstė, ar mūsų šalys turi tokius skirtingus įstatymus, ar tiesiog darbo kultūra, žmonių mentalitetas skiriasi.
Lietuvos statybininkai rizikuoja savo sveikata
Konstrukcijų architekto (inžinieriaus ir architekto derinys, – red. past.) išsilavinimą turintis danas dirba būtent su statybų sektoriaus įmonėmis, dažnai spręsdamas nesąžiningo apmokėjimo už darbą klausimus bei išrašinėdamas įspėjimus dėl darbo saugos pažeidimų.
Beje tokią specialybę galima įgyti tik Danijoje.
„Tai išsilavinimas, kuris pastato mane kažkur į vidurį tarp architekto ir inžinieriaus. Šios specialybės atstovai kartais gauna architekto brėžinius ir užduotį: „padaryk taip, kad tai būtų įmanoma pastatyti“. Jie ieško būtent techninių sprendimų, tinkamų medžiagų, kaip sujungti tam tikras konstrukcijas. Kiti dirba statybų aikštelių vadovais“, – sakė pašnekovas.
Jam buvo įdomu, kaip minėtos darbo saugos problemos sprendžiamos Lietuvoje.
„Pastebėjau daug skirtumų. Danijoje neturime nustatyto limito, kokį svorį darbuotojas gali kelti. Danijoje turi bet kokiu atveju ieškoti pagalbinio įrankio, kad keltum tokį svorį (Lietuvoje vyrams leidžiama kelti iki 30-ies kilogramų svorį (red.past.). Tiksliau – jei tik egzistuoja įrenginys ar įrankis, kuriuo galima pakelti betono bloką ar langą – statybų kompanija turi juo aprūpinti savo darbuotojus“, – sakė svečias iš Danijos.
Jo teigimu, Danijoje taisyklės vienodos tiek vyrams, tiek moterims. Jei objektas ar daiktas sveria daugiau nei apie 3 kilogramus – statybų bendrovė jau turi pasukti galvą, kaip jį kelti su įrankiu ar įrenginiu, o ne rankomis.
„Vakar lankėmės statybų aikštelėje, kur vyrai rankomis kėlė betono bloką. Pasakiau, jog Danijoje, vos pamatęs tokį vaizdą, žaibiškai sustabdyčiau statybas. Deja, Lietuvos inspektoriai man paaiškino, jog tai leidžiama ir jie negali išrašyti įspėjimo ar baudos. Taigi net nežinau, ar galiu tai pavadinti problema – jūsų šalyje tai nelaikoma problema. Danijoje traktuotume, jog statybininkai labai smarkiai rizikuoja savo sveikata, keldami tokį svorį“, – stebėjosi L. S. Jorgensenas
Išlaidos – nesvarbu, kai kalbame apie sveikatą
Jis pripažino, jog Danijoje maždaug prieš 10-metį buvo leidžiama statybose kelti apie 20-ies kilogramų svorį.
Tačiau netrukus buvo iškeltas tikslas sumažinti sekinančio darbo statybose pažeidimus 25 procentais (situacijas, kai darbuotojas pervargsta, dirba netinkama poza, gauna per didelį darbo krūvį).
Toks tikslas savo ruožtu pakoregavo kai kuriuos teisės aktus, požiūrį į darbuotoją ir darbo saugą.
„Nuo to sprendimo vystome glaudų dialogą ne tik su kompanijų vadovais, tačiau ir darbuotojais, kalbamės ne tik apie pervargimą, per didelį darbo krūvį, tačiau ir kaip tas darbas paveikia jų sveikatą. Trečdalį savo darbo laiko skiriu būtent konsultacijoms, apie fizinį ir psichologinį pervargimą. Nes turime tikslą sumažinti sekinančio darbo statybose mastus ketvirtadaliu iki 2020-ųjų“, – sakė Danijos darbo inspektorius.
Galvoje automatiškai sukasi klausimas: nueik šiandien, inspektoriau, pas verslininką ir paaiškink jam, jog reikės išleisti papildomą šimtą, o gal ir penkis šimtus eurų kažkokiam įrankiui, nes kitaip rizikuojama statybininko sveikata. Papildomų išlaidų kiekvienas kratytųsi. Nejau Danijoje visi tvarkingai palinksi galvomis ir bėga į parduotuvę kėlimo įrankių?
„Danijoje mes nesirūpiname išlaidomis. Mes rūpinamės sveikata ir saugumu. Žinoma, verslininkai protestoja. Tačiau jie privalo paklusti. Atradęs darbuotojų išnaudojimo, per intensyvaus darbo pažeidimą aš nepateikiu pasiūlymų: aš rašau įspėjimą. Ir šį darbo pažeidimą jie turi spręsti žaibiškai“, – griežtai kalbėjo L. S. Jorgensenas.
Lietuvoje inspektoriai trukdo verslui
„Bet jūsų inspektorių tuomet neskundžia ministerijai? Nes mus skundžia taip pat žaibiškai. Sako, kad inspektoriai trukdo verslui…“ – įsiterpė pokalbio klausiusi Lietuvos Darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Nerita Šot.
„Tiesa, tol, kol pradėjome dirbti su šia problema, turėjome ilgas trišales diskusijas. Na, žinote, institucijoje, kur susitinka profesinių sąjungų, verslo ir vyriausybės atstovai. Žinote, Danijoje profesinės sąjungos yra didžiulė jėga. Taisyklių, kurios šiandien galioja šalyje, prašė patys statybininkai, jų profesinė sąjunga“, – kalbėjo svečias iš Danijos.
Inspektorius pripažino, jog statybų kompanija gali skųsti darbo inspektorių specialiai ginčų komisijai. Ją sudaro įvairių sričių specialistai – gydytojai, teisininkai.
„Tačiau kai aš išrašau įspėjimą, pažeidimo aktą, vadinasi, pažeidimą reikia pašalinti dabar. O „dabar“ reiškia – nuo šios sekundės. Paskui jau galite mane apskųsti“, – šypsojosi L.S. Jorgensenas.
Ir pridūrė, jog ginčų institucijoje įprastai darbo inspektoriai nepralaimi.
Baudos gresia ir patiems statybininkams
„Tiesą sakant, neskiriu daug baudų. Rodos, praėjusiais metais jų išrašiau gal 20–25. O įspėjimų parašiau apie 400… Pavyzdžiui, jei pastebiu darbuotoją, kuris statybvietėje rizikuoja nukristi, skiriama mažiausiai 3200 eurų bauda. Tačiau jei statybininkas buvo instruktuotas, kaip dirbti saugiai ir jam buvo suteikta visa reikiama įranga, o jis to nesilaiko – gali būti, kad skirsime baudą jam pačiam“, – sakė L.S. Jorgensenas, klausiamas apie baudų skyrimą.
Svečias iš Danijos pridūrė, jog baudos yra progresinės – jos didėja priklausomai nuo to, kiek bendrovėje dirba žmonių. Jei daugiau 10 – minimali bauda kyla iki 5000 eurų, jei daugiau nei 100 – iki 7000 eurų.
„Jei jau įvyko koks nors incidentas darbe, minimaliausia bauda yra apie 8000 eurų. Na, šiokia tokia suma pinigų. Žinoma, atkreipkite dėmesį, jog Danijoje minimali alga yra apie 16 eurų už valandą. Mes dirbame 37 valandas per savaitę“, – sakė pašnekovas.
Ar jam teko sutikti prastomis sąlygomis statybose dirbusių lietuvių?
„Danijoje statybininkai iš Lietuvos dirba keliais skirtingais būdais: arba Danijos kompanijoje darbuotojais, arba patys yra įkūrę savo kompaniją, įdarbinę ten kitus lietuvius, galbūt šeimos narius. Štai prieš kelerius metus jutome didelį darbo jėgos antplūdį, kai visiems buvo svarbu tiesiog įsidarbinti. Už mažai ar už daugiau – ne tiek svarbu. Danijoje minimali alga nusprendžiama profsajungų ir verslininkų derybose – ji yra patvirtinta ir yra nelegalu mokėti mažiau“, – sakė darbo inspektorius.
L. S. Jorgenseno teigimu, šiandien visi puikiai žino, kokia yra ši alga ir už dvigubai ar trigubai mažiau dirbti nesutinka.
„Mūsų profsąjungos yra aktyvios ir stipriai gina savo interesus – jos užverčia institucijos skundais, jei tik kurioje nors bendrovėje darbo sąlygos ar apmokėjimas neatitinka susitarimo. Savo ruožtu darbuotojai geriau žino, kokių sąlygų ir apmokėjimo tikėtis“, – pasakojo danas.
„Dievaži, jie turi susitvarkyti!“
Jis vylėsi, jog iš Danijos statybviečių pargrįžę lietuviai pasakys: „Žinote, mums reikėtų keisti taisykles – man taip neskauda nugaros po daiktų kilnojimo ir nesijaučiu toks pervargęs.“
„Nesakau, kad jūs darote kažką blogai. Tiesiog darote kitaip. Kiti mano įspūdžiai, pažvelgus į Lietuvos statybų aikštelę buvo: „Dievaži, jie turi susitvarkyti! Turi aiškiai apsibrėžti, kur galima vaikščioti, kur – ne, kur laikomos statybinės medžiagos“, – sakė darbo inspektorius.
Pašnekovas prisiminė panašią į lietuvių statybų aikštelę matęs prieš kelerius metus savo šalyje.
„Ten dirbo tikrai daug užsienio darbininkų. Vykau ten dvejus metus iš eilės kiekvieną savaitę. Na, galiausiai išmoko, kaip reikia laikytis darbo saugos…“, – sako jis.
Danijoje darbų vadovas rengia brėžinį, kuriame aiškiai parodoma, kur galima vaikščioti, kur laikomos statybinės medžiagos.
„Nieko panašaus Lietuvoje nemačiau. Nors jūs turite daug visokiausių dokumentų, jie parengti lietuvių kalba, taigi nežinau – galbūt ten kur nors tai parašyta? Tačiau jei Lietuvoje galiotų Danijos įstatymai, sakyčiau: „Gerai, vyručiai, dabar – visi prie brėžinių stalo, pasiimame projektą ir aiškinamės“, – sakė pašnekovas.
Jis pridūrė, jog Danijoje dažni susižalojimų, kaulų lūžių nukritus iš didesnio aukščio statybų aikštelėje atvejai.
„Pastebėjau, jog Lietuvoje darbo inspektoriai tikrai ilgai ir kantriai dėsto bendrovei, ką jie turėtų keisti savo darbe. Bendrovės atstovas dažniausiai sako: „Taip, taip, taip… Keisime.“ Bet jis niekur nieko neužsirašo! Manau, kad taip jis gali daug ką pamiršti. Danijoje aš verslininkams padedu. Viską konkrečiai surašau įspėjime. Jie turi tai spręsti iš karto. Ne rytoj… na, kita vertus, gali ir rytoj, bet tuomet iki rytojaus negali dirbti. Beje, turi man parašyti, kaip išsprendė problemą. Nes aš sugrįžtu patikrinti. Gal net tą pačią dieną, jei nujaučiu, kad jie nieko nekeis. Tada jie gauna baudą“, – sakė L. S. Jorgensenas.
„Oho… Mes galime stabdyti darbą tik tuo atveju, jei kyla pavojus gyvybei…“, – palygino Lietuvos darbo inspekcijos atstovė Nerita Šot.
Danijoje gali lengvai būti išspirtas iš darbo… ir niekas dėl to neišgyvena
Kokie dažniausi darbo taisyklių pažeidimai užfiksuojami Danijoje?
„Parašau išties daug įspėjimų dėl rizikos nukristi. Manau, tai pati dažniausia problema. Ir darbuotojų išnaudojimas, pervargimas – dėl to taip pat tenka įteikti nemažai įspėjimų“, – sakė Danijos darbo inspektorius.
„Jei mes savo išrašomuose aktuose bent užsimintume apie darbuotojų pervargimą – iškart keliautume į teismą. Iškart“, – pasiguodė N. Šot.
Bendraudami su darbo inspektoriumi prisiminėme ir naująjį Lietuvos Darbo kodeksą, dėl kurio šiuo metu laužomos ietys. Ką svečias mano apie supaprastintą darbuotojų atleidimo tvarką, tačiau didesnius valstybės įsipareigojimus mokėti vidutinę nedarbingumo išmoką?
„Danijoje taisyklės iš dalies priklauso nuo to, kokioje srityje dirbi. Kai dirbau kilimų klojėju, mane galėjo atleisti bet kurią dieną. Bet, žinote… visai dėl to nesijaudinau. Na, atleis, tai tiesiog rasiu kitą darbą. Danijoje ir šiandien gana lengva būti išmestam iš darbo. Taip, mes irgi gauname kompensaciją, jei mus atleidžia, tačiau palyginus su įprastiniu atlyginimu kompensacija yra gana maža. Bet mes į tai žiūrime kaip tiesiog į tokį gyvenimo etapą. Sunku nebent tuomet, jei esi labai pripratęs prie savo darbo“, – svarstė L.S. Jorgensenas.
Jis pridūrė, jog tokiu atveju (jei bus priimtas liberalesnis Darbo kodeksas Lietuvoje) profsąjungos turėtų gerokai aktyviau ginti darbuotojų teises. Antraip darbuotojai gali tapti labai pažeidžiami.
Inga LABUTYTĖ-ATKOČAITIENĖ, www.statybunaujienos.lt,
autorės nuotraukoje – Danijos darbo saugos tarnybos inspektorius Larsas S. Jorgensenas