Po to, kai Seimo Antikorupcijos komisijai pritrūko balsų, norint svarstyti klausimus, susijusius su galimomis korupcijos apraiškomis valdant Druskininkų savivaldybei priklausantį turtą, konservatorių atstovė Agnė Bilotaitė asmeninėje Facebook paskyroje išreiškė savo pasipiktinimą: „Neįtikėtina. Antikorupcijos komisija virto šou. Visuomenės keliamus klausimus dėl Druskininkų mero Malinausko norėjo svarstyti tik V. Gailius, A. Anušauskas, J. Razma ir A. Bilotaitė. Kiti Seimo nariai atkakliai nenorėjo nagrinėti klausimo. Nenustebsiu, jei kuris iš jų vėliau bus atskleistas kaip lojalus Druskininkų SPA lankytojas“.
Manau, kad įvyko atvirkščiai – Antikorupcijos komisija, atsisakydama svarstyti populistinį, mažai ką bendra su esminėmis valstybės problemomis turintį klausimą, nevirto pigaus šou arena.
Jei tikėsime žiniasklaida, tai, kas atsitiko Druskininkuose, yra labai blogai. Tačiau po tokių įvykių normalioje, orioje ir gera teisėsauga galinčioje pasigirti valstybėje, na, kad ir Vokietijoje, Kanadoje ar Singapūre, į tokį, kad ir labai smulkmenišką skandalą įsivėlę politikai patys atsistatydintų iš pareigų be jokių komisijų ir jų tyrimų. O jei jie būtų padarę ne tik etikos nusižengimus, bet ir nusikaltimus, būtų teisiami pagal Baudžiamąjį kodeksą.
Seimo Antikorupcijos komisija pasielgė solidžiai – atmetė šį menką ir mažai reikšmingą klausimą. Prie atmetimo prisidėjau ir aš asmeniškai, nes manau, kad toks svarstymas Lietuvos valstybės gyvenime nebūtų nieko pakeitęs, o tik bereikalingai sugaišintų laiką bei atitrauktų nuo tikrai opių problemų svarstymo. Tuo labiau, kad ikiteisminį tyrimą šia tema yra pradėjusi STT, kurios išvados, tikiuosi, išsamiau atskleis politikų ir kitų įtakingų asmenų polinkį prabangai.
Jei šio klausimo iniciatoriai – konservatoriai – aktyviai ir atkakliai reikalautų tirti bei visuomenei viešinti mega aferas, siektų sugrąžinti valstybei iššvaistytus, pasisavintus milijonus, siektų atstatydinti pareigūnus ir valstybės tarnautojus, kurių nekompetentingumas ar nusikalstama veikla tyčia daro didelę žalą valstybės interesams, staiga imtų spręsti išopėjusias teisėsaugos problemas, neabejotinai tokias iniciatyvas palaikyčiau.
Tačiau šiuo atveju eilinį kartą teko stebėti tradicinius politinių populistų konservatorių „žaidimus“ prie rinkimus, imituojant valstybės interesų gynimą.