2015 m. spalio 28 d. bendrame uždarame posėdyje Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai aptarė Europos Sąjungos Vyriausios Įgaliotinės rengiamą naują globalią ES užsienio ir saugumo politikos strategiją.
Poreikis atnaujinti ES saugumo strategiją ypač išryškėjo ženkliai pasikeitus saugumo situacijai globalioje aplinkoje bei augant poreikiui skirti daugiau dėmesio informacinio, kibernetinio, energetinio saugumo aspektams. Atsižvelgiant į tai, 2013 m. gruodžio mėnesį Europos Vadovų Tarybos išvadose ES vyriausiajai įgaliotinei užsienio reikalams ir saugumo politikai buvo pavesta, bendradarbiaujant su Europos Komisija ir konsultuojantis su ES valstybėmis narėmis, įvertinti globalios aplinkos pokyčių poveikį ir Tarybai pateikti ataskaitą apie ES kylančius iššūkius ir galimybes.
Strategija turi būti parengta iki 2016 m. birželio mėn., tačiau VĮ F. Mogherini pasirinko taip vadinamą Solanos metodą rengiant strategiją – kai dokumento projekto tekstas nederinamas su valstybėmis narėmis, o kviečiama teikti siūlymus ir komentarus.
Komitetų nariai, siekdami prisidėti prie diskusijų dėl būsimos Globalios Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos, bendru sutarimu priėmė nuomonę „Dėl naujosios globalios Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politikos strategijos“.
Komitetų nuomone, strategijoje tarp prioritetinių klausimų turi būti įvardinta aktyvi ES Rytų partnerystės politika, apibrėžti ES santykiai su Rusija, pabrėžtas ES ir NATO bendradarbiavimo stiprinimas. Be to, strategijoje, turi būti atsižvelgta ir į pastaruoju metu iškilusias hibridines grėsmes ir, kas labai svarbu, būtina stiprinti ES energetinį saugumą, informacinį saugumą ir strateginę komunikaciją.
Pasak komitetų, ES politika, ypač tais klausimais, kurie bus įvardyti kaip prioritetiniai, turi būti ne tik „reaguojanti“, bet ir „aktyviai veikianti“.