VšĮ „Užstato sistemos administratorius” (USAD) pasirašė sutartis su didžiaisiais prekybos tinklais – „Maxima“, „Rimi“, „Norfa“ ir „Prisma“ – ir kai kuriais mažesniais prekybininkais dėl gėrimų taros surinkimo. Skaičiuojama, kad prekybos vietose, su kuriomis jau sudarytos sutartys, nuo kitų metų vasario bus surenkama didžioji dalis visų naujojoje užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių – stiklinių bei plastikinių butelių ir skardinių. Su visais kitais pardavėjais sutartys bus pasirašytos artimiausiu metu.
„Pasirašydami sutartis su prekybininkais artėjame prie dar vieno labai svarbaus pasiruošimo etapo pabaigos. Skaičiuojame, kad parduotuvėse, su kuriomis sutartis jau turime arba netrukus turėsime, kitąmet surinksime apie 200 mln. pakuočių, arba daugiau nei 500 tūkst. pakuočių kasdien.
Iki dienos, kai pradės veikti užstato sistema, liko vos daugiau nei du mėnesiai ir sklandus pasirengimas darbui artėja į pabaigą, bet dar daug reikia nuveikti. Į parduotuves jau vežami taromatai, kurių iš viso Lietuvoje įrengsime apie 1000, o gruodį baigsime statyti skaičiavimo centrą”, – sakė USAD generalinis direktorius Gintaras Varnas, pristatydamas pasiruošimą užstato sistemos startui.
Aplinkos ministerija yra numačiusi, kad sistemoje privalo dalyvauti parduotuvės, kurių prekybos plotas viršija 300 kv. metrų, bei kaimo prekyvietės. Jose pirkėjai galės priduoti tarą ir atgauti užstatą.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) vadovas Laurynas Vilimas tikino, kad prekybininkai taip pat daro viską, kad vasarį į parduotuves sugrąžinti pakuotes atnešusiam pirkėjui tai būtų patogu ir nekiltų rūpesčių.
„Pirmieji taromatai parduotuves pasiekė jau rugsėjį. Įrengti juos kur kas sudėtingiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Reikia pasirūpinti daugybe techninių aspektų – suderinti, kur stovės įrenginiai, užtikrinti jų švarą ir higieną, suderinti parduotuvės kasų ir taromatų programinę įrangą, pasirūpinti technikos apsauga. Be to, reikia apmokyti darbuotojus ir informuoti pirkėjus apie naujoves“, – pasakojo L. Vilimas.
Taromatais planuojama surinkti ne mažiau kaip 85 proc. vienkartinių gėrimų pakuočių Lietuvoje. Pavyzdžiui, Estijoje, kurioje tokia užstato sistema veikia jau dešimt metų, taromatais surenkama net 94 proc. pakuočių. Pasak G. Varno, prekybininkai ir toliau gali teikti paraiškas įdiegti taromatus.
Ten, kur taromatų nebus, pakuotes turės priimti parduotuvės darbuotojai. Šias parduotuves USAD aprūpins surinkimui reikalinga įranga – maišais pakuotėms, maišų laikikliais, skeneriais.
„2016 metais iš viso ketiname surinkti ir perdirbimui paruošti 60 proc. visų rinkoje cirkuliuojančių vienkartinių pakuočių – tai yra, viršyti Aplinkos ministerijos nustatytą užduotį. Investicijos į skaičiavimo centrą, į kurį keliaus pakuotės, ir taromatų tinklą siekia 29 mln. eurų.
Šiuo metu aktyviai pasirašome sutartis ne tik su pakuočių pardavėjais, bet ir gamintojais bei importuotojais, kurie tiekia gėrimus Lietuvos rinkai“, – sakė G. Varnas.
Apie naująją vienkartinių pakuočių užstato sistemą
Naujoji užstato sistema apims į stiklinę, PET ir metalinę pakuotę (skardines) išpilstytą alų, alaus kokteilius, sidrą, vaisių vyną ir jo kokteilius bei gėrimus, kitus fermentuotus gėrimus, alkoholinius kokteilius ir nealkoholinius gėrimus, girą, taip pat visų tipų vandenį, sultis, nektarą.
Pagal jau anksčiau LR Aplinkos ministerijos patvirtintą tvarką, nuo 2016 m. vasario 1 d. Lietuvos gamintojai ir importuotojai privalės imti užstatą iš pakuočių platintojų ar pardavėjų ir jį grąžinti pakuočių pardavėjams, kai šie grąžina pakuočių atliekas, jeigu supakuotus gėrimus tiekia Lietuvos vidaus rinkai.
Patvirtintas vienkartinių pakuočių užstato sistemos ženklas bus naudojamas ant visų užstato sistemoje dalyvaujančių vienkartinių pakuočių ir informuos vartotoją, kad jis turi teisę grąžinti tokias pakuotes ir atsiimti už jas sumokėtą užstatą.