2015-12-12, Vilnius. Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kartu su Stepono Kairio fondu Seime surengtoje mokslinėje-istorinėje konferencijoje „Lietuva – nepriklausoma demokratinė Respublika. Ant XX ir XXI amžių slenksčių – lyginamoji analizė: svajonės – įgyvendinimas – ateitis“ Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius pabrėžė istorinį socialdemokratų įnašą, kuriant Lietuvos demokratiją XX amžiaus pradžioje ir tarpukariu bei atkuriant ją ir įtvirtinant, atgavus nepriklausomybę 1990 metais.
Prof. hab. m. dr. Dobilas Kirvelis savo pranešime atkreipė dėmesį į aštrias Lietuvos socialines ir demografines problemas: palyginus su kitų Europos valstybių, mažas gyventojų pajamas, didelę emigraciją ir mažėjantį gyventojų skaičių. Profesorius akcentavo socialinės nelygybės visame pasaulyje didėjimo tendencijas ir pristatė besąlyginių bazinių pajamų, kurios būtinos biologiniams-fiziologiniams poreikiams (kaip oras, maistas, vanduo, pastogė, šiluma, miegas, seksas, vaikai) bei saugumo poreikiams (kaip globa, saugumas, tvarka, teisė, tolerancija, stabilumas) patenkinti, modelį, kuris jau pradėtas taikyti Suomijoje, o netrukus – ir Šveicarijoje.
D. Kirvelis pabrėžė inovacijų, biotechnologijų ir kūrybiškumo ateities kūrime bei tolesnio technologijų progreso ir su juo susijusių iššūkių ekonomikai ir demokratiniam valdymui svarbą. Jo teigimu, Lietuva ir Europos Sąjunga (ES) toliau atsilieka nuo Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) strateginių inovacijų ir bioinžinerijos srityse. Profesorius pažymėjo, kad S. Kairio fondas palaiko kūrybinės visuomenės formavimo schemą: tai – realiai taikytinas Lietuvos solidarios visuomenės kūrimo kelias per bioinžinerinę kūrybą, kūrybinę klasę į kūrybinę Lietuvos visuomenę.
Doc. dr. Dalius Serafinas savo pranešime „Lietuvos strategijų keliai ir klystkeliai 2020, 2030 ir kt.“ kalbėjo apie esminių problemų sprendimo svarbą: „Socialinė atsakomybė nėra filantropija, o bendro organizacijos valdymo strategija. Šios Vyriausybės programoje išdėstytas siekis – eiti gerovės valstybės kūrimo keliu, kad Lietuvos žmonės jaustųsi orūs, saugūs ir laimingi – atitinka piliečių poreikius, tačiau labai svarbu, kaip juos sekasi įgyvendinti ir kokie yra politikos rezultatai. Už statistinių skaičių, rodančių emigraciją, pajamas ir kt., yra konkrečios šeimos ir konkrečių žmonių likimai. Ar emigruoja orūs, saugūs ir laimingi?“
Todėl, D. Serafino įsitikinimu, Lietuvos strategija, įvertinus Europos ir pasaulio kontekstą, turėtų būti kūrybiškumo, inovacijų ir sumanios specializacijos, kurioje labai svarbu energetikos ir tvarios aplinkos balansas, sveikatos technologijos ir biotechnologijos bei agroinovacijos ir maisto technologijos, skatinimas. Anot jo, įvertindami inovacijų teikiamą pridėtinę vertę, reikia įvertinti, ką turime daryti, kad Lietuvos žmonės liktų Lietuvoje.
Doc. dr. Algimantas Kasperavičius savo pranešime daugiausia dėmesio skyrė Lietuvos, kaip demokratijos ir kaip respublikos, sukūrimo svarbai tiek tarpukariu, tiek po 1990 metų, pabrėždamas, kad būtent XX a. pradžios Lietuvos socialdemokratai su Steponu Kairiu priešakyje pabrėžė ir Lietuvos visuomenei skleidė idėjas, kad Lietuvai reikia ne bet kokios valstybės, o demokratinės ir respublikos.
Istorikas tvirtino, kad XX a. pradžioje ir dėl Pirmojo pasaulinio karo peripetijų demokratinės visuomenės, demokratinės valstybės idėja nebuvo jau tokia savaime suprantama, turint galvoje ir Lietuvos vidinę padėtį, ir Katalikų bažnyčios įtaką, ir parapijinį mąstymą: „Demokratija nebuvo svarbus prioritetas. Daug reikėjo pasidarbuoti, kad idėja taptų kūnu. Buvo keliami įvairūs valstybės variantai: unija su Lenkija, Lietuva – demokratinėje Rusijoje, tačiau tuometinė geopolitinė situacija ir Pirmojo pasaulinio karo išvados sudarė sąlygas kurtis demokratinei Lietuvai.“
A. Kasperavičius pabrėžė, kad 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomybės akte įtvirtintos kertinės tezės apie demokratiją, Steigiamojo Seimo prioritetą ir žmogaus teises atėjo iš Lietuvos kairiosios politinės minties, o dešinieji prakalbo apie monarchijos kūrimą su Mindaugu II Lietuvoje: „Tai rodo, kad tuomet Lietuva buvo kryžkelėje tarp respublikos ir monarchijos. Ir tai buvo rimta.“ Pasak jo, dėl neaiškios Pirmojo pasaulinio karo baigties ir galimos Vokietijos pergalės visuomenėje nepasitikėta respublikos idėja.
„Lietuvos vardo 1000-mečio paminėjimui buvo skirta labai daug renginių, sukurta paminklų. O Respublikai? 2018 metais švęsime Lietuvos Respublikos šimtmetį, tačiau apie tai praktiškai nekalbama. Vilniuje gimė Lietuvos Respublikos idėja, bet jame nėra jokio būdingo respublikai simbolio. Priešingai – daugiau prisimenama XX a. pradžios monarchijos ar Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės idėjų įprasminimas. Pernai minėjome Oršos mūšio metines, o šiemet, kai Didžiajam Vilniaus Seimui, kuris suformavo modernios Lietuvos valstybės paradigmą, sukanka 100 metų, beveik – jokio minėjimo. Kokiais prioritetais šiandien vadovaujasi Lietuvos valstybė?“
Išsamesnė informacija žiniasklaidai:
LSDP informacinio centro vadovė
Jolanta Bielskienė,
tel. nr. 8 612 01274
el. paštas: infocentras@lsdp.lt