Nacionalinės teismų administracijos 2014 metų duomenimis, Kauno apylinkės teisme teisminės mediacijos taikymo atvejų buvo daugiausia: iš 53 civilinių bylų, kuriose buvo taikoma teisminė mediacija, 22 bylos buvo nagrinėjamos Kauno apylinkės teisme. Iš šių bylų 6 teisminės mediacijos procedūros buvo baigtos taikos sutartimi, o 16 teisminės mediacijos procedūrų buvo nutraukta. 2015 m. Kauno apylinkės teisme pradėti 62 mediacijos procesai. Teisminė mediacija, kaip alternatyvus ginčų sprendimų būdas, dar nėra plačiai paplitusi praktika, tačiau pastaruosius dešimt metų susidomėjimas šia procedūra nuolatos auga.
Kauno apylinkės teisme dirbanti teisėja Giedrė Jakštienė yra teisminės mediacijos pradininkė teisme. Savo darbo praktikoje G. Jakštienė pastebėjo, kad mediacija yra reikalinga procedūra, ir šį teiginį teisėja patvirtina šeimos mediacijos dalyvių žodžiais: „nuo mediacijos reikėjo pradėti skyrybų procesą, kadangi trečias nešališkas žmogus padėjo išspręsti problemą ir rasti abiems šalims palankų sprendimą. Nebūtų reikėję dvejus metus vaikščioti į teismą ir teikti vis naujus reikalavimus. Reikėjo tik nuoširdaus pokalbio ir patarimo, kurį paskatinti ir palaikyti galėjo tik nešališkas tarpininkas“.
Teisminė mediacija yra visuose Lietuvos bendrosios kompetencijos teismuose teikiama paslauga, kuria gali pasinaudoti visi asmenys, norintys išspręsti civilinius ginčus. Teisminės mediacijos tikslas yra padėti šalims taikiai išspręsti ginčą ir susitarti. Tokį patį tikslą turi ir teismo vykdoma susitaikymo procedūra, todėl šios sąvokos dažnai yra painiojamos.
Esminis teisminės mediacijos ir teismo vykdomos susitaikymo procedūros skirtumas yra tas, kad civilinio proceso metu teismas siekia atkurti teisinę taiką tarp šalių ir apginti tuos asmenis, kurių interesai buvo pažeisti. Teisminė mediacija siekia atkurti socialinę taiką ir remiasi į šalių tarpusavio bendravimą ir bendradarbiavimą, randant abiem šalims optimalų ginčo sprendimą. Taikiai sprendžiant ginčą siekiama atkurti šalių tarpusavio santykius ir užtikrinti normalų bendravimą ateityje, o tai yra ypač aktualu skyrybų atveju ir sprendžiant ginčus, susijusius su vaikų išlaikymu. Teisminės mediacijos metu išvengiama stresinių situacijų, kadangi šalys skatinamos kalbėtis, išsakyti problemas ir savarankiškai rasti tokį sprendimą, kurio galėtų abipusiškai laikytis. Pastebima, kad mediacijos metu gimę sprendimai yra efektyvesni, šalys noriai laikosi susitarime numatytų sąlygų.
Teisminės mediacijos proceso metu tarp ginčo šalių atsiranda trečias asmuo – mediatorius, kuris padeda šalims pasiekti susitarimą. Teismo mediatoriai yra specialiai apmokyti teisėjai, teisėjų padėjėjai arba kiti atitinkamą kvalifikaciją turintys asmenys, kurie yra įtraukti į oficialų Teismo mediatorių sąrašą. Viena svarbiausių teismo mediatorių funkcijų yra padėti šalims bendrauti, pasižiūrėti į situaciją iš šalies ar kitu kampu, išsakyti savo poziciją, įvardinti tikruosius interesus, kad šalims pavyktų lengviau susitarti. Galima išskirti tris pagrindinius teisminės mediacijos privalumus: gerų santykių tarp šalių palaikymas, efektyvumas ir konfidencialumas. Taikiai išspręsti ginčą norinčios šalys yra suinteresuotos kuo greičiau pasiekti rezultatą, t. y. susitarti patiriant kuo mažesnes laiko ir finansines sąnaudas.
Sprendžiant civilinius ginčus šalys neretai susiduria su konfidencialumo problema, kadangi teismo procesai yra vieši, įrašinėjami ir protokoluojami. O mediacijos metu garantuojamas visiškas konfidencialumas. Be to, nepavykus susitarti taikiai, mediacijos procesuose gautos informacijos nei šalys, nei mediatorius, nei teisėjas negali panaudoti teismo procesuose.
Civilinius ginčus ne visada pavyksta išspręsti taikiai, tačiau šalys, pasirinkusios teisminę mediaciją, nepraranda savo teisės nesėkmingo susitarimo atveju kreiptis į teismą dėl tolesnio pažeistų teisių gynimo. Be to, pradėjus teisminę mediaciją sustabdomas ieškinio senaties terminas.
Teisminė mediacija gali būti taikoma visuose civiliniuose ginčuose, kuriuose galima taikos sutartis, pavyzdžiui, sprendžiant šeimos ginčus ar nagrinėjant bylas, susijusias su nuosavybės teisės gynimu. Tačiau tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, darbo ginčų komisijoje sprendžiant darbo ginčus arba sprendžiant vartotojų ginčus teisme pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymą, mediacija negalima. Svarstytina dėl teisminės mediacijos taikymo tikslingumo ir tais atvejais, kai ginčas susijęs su sudėtingais teisės klausimais, ginčo šalių yra daug, šalys tarpusavyje nesugeba bendrauti ir klaidingai supranta mediacijos reikšmę.
Mediacijos metu gimęs susitarimas tampa pripažintu tuomet, kai jis yra patvirtinamas bylą nagrinėjančio teisėjo kaip taikos sutartis. Tačiau Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė pabrėžia, kad pavykusi teisminė mediacija yra ne tik bylos užbaigimas taikos sutartimi, tai kartu ir šalių tarpusavio santykių atkūrimas ir galėjimas bendrauti ateityje.
„Pasibaigus mediacijos procesui ir šalims pavykus rasti sutarimą, jos supranta, kad kiekvieną problemą galima išspręsti kompromisų būdu ir rasti abiems šalims palankų sprendimą. Manau, kad rastas sprendimas skatins šalis ir ateityje tartis bei ieškoti būdų spręsti problemas bendru sutarimu“, – teigia G. Jakštienė.
Siekiant asmenis paskatinti alternatyvų ginčų sprendimo būdą, nuo šių metų rugsėjo portale e.teismas.lt atsirado galimybė teisminės mediacijos procesus valdyti elektroninėje erdvėje: bendrauti mediatoriams ir šalims, tarpusavyje keistis dokumentais ir informacija – taip paspartinant ginčo sprendimo procesą.
Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.