Prekybos tinklo „IKI“ kartu su „Maisto banku“ inicijuotoje Užgavėnių šventėje etnologas dr. Vytautas Tumėnas pasakojo apie tradicinius šios šventės patiekalus, susirinkusieji buvo vaišinami blynais. Jų specialiai tam buvo iškepta apie 1000, o didžioji dalis – išdalinta vargingiau gyvenančioms šeimoms. Tačiau kone labiausiai susirinkusius stebino etnologas, pateikdamas dar negirdėtų faktų apie Užgavėnių šventimą. Vienas iš tokių – anuomet Užgavėnėse vyravusi erotika.
„Užgavėnės – tai bičiuliška maisto dalinimosi šventė, ypač dosni liaudiškai vadintiems „ubagautojams“. Tai taip pat ir mėsos patiekalų atsivalgymo metas prieš susilaikymą ilgam asketiškesniam Gavėnios metui. Šventės metu, žinoma, neapsieinama ir be tradicinių sklindžių, juos žmonės ir patys skanaudavo ir kitus vaišindavo. Apskriti blynai simbolizuoja saulę, kuri ypač džiugina pagaliau pergalingai ilgindama dieną ir šildydama“, – pasakoja V. Tumėnas.
Užgavėnių šventės metu susirinkusieji galėjo išragauti įvairių rūšių blynų – su varške, su kumpiu ir sūriu bei specialiai šiai šventei kepamų blynų su razinomis. Jų iš viso buvo išdalinta apie 1000, iš kurių dalis pasiekė ir vargingai gyvenančias šeimas. Beje, anot prekybos tinklo „IKI“ viešųjų ryšių vadovės Berta Čaikauskaitės, tai yra dešimtadalis tiek, kiek prekybos tinklo kulinarės iškepa per dieną. Apskritai, vien blynų kepimui kasdien sunaudojama 54 kg kiaušinių, 163 kg miltų, 277 l pieno.
Tačiau bene daugiausiai dėmesio susilaukė etnologo pasakojimas apie dar negirdėtas Užgavėnių tradicijas, kuriose, pasirodo, buvo nemažai erotikos. Pasak jo, Lietuvoje visuomenė nuo seno laikėsi nustatytų etikos normų, save varžydavo ir viešai nereikšdavo jausmų, tačiau per Užgavėnes viskas būdavo priešingai.
„Anuomet tai buvo vienintelė diena, per kurią žmonės galėjo laužyti nusistovėjusias bendravimo normas ir hierarchijas, betarpiškai rodyti savo emocijas bei potraukį. Tą dieną visi kvailiodavo, dūkdavo. Užgavėnės tai šeimos, žmogiškos meilės, vertybių ir vaisingumo šventė. Ypač gerbiami būdavo jaunavedžiai – daugiausiai būtent jie su arkliais apvažinėdavo dirbamus laukus. Iš nevedusiųjų buvo šaipomasi, o vedusieji – skatinami turėti kuo daugiau vaikų, jiems būdavo krečiami įvairūs erotinių poteksčių turintys pokštai“, – pasakoja V. Tumėnas.